Pasak R. Service’o, Rusijos politinė kultūra valdžios legitimumą tradiciškai sieja su karinėmis pergalėmis. Publikacijoje minimi istoriniai pavyzdžiai – nuo Rusijos imperijos pralaimėjimo kare su Japonija 1905 metais iki caro Nikolajaus II atsižadėjimo sosto po nesėkmių Pirmajame pasauliniame kare.
Pasak R. Service'o, ankstesnės Kremliaus karinės kampanijos V. Putinui buvo gana lengvos. Krymo aneksija 2014 metais praėjo praktiškai be jokio pasipriešinimo, o operacija Sirijoje daugiausia apsiribojo oro smūgiais.
Tačiau visa apimantis karas prieš Ukrainą pasirodė visai kitoks.
Tęsiant karą neabejoja, kad V. Putinui galiausiai teks derėtis: situacija – ne jų naudai
Autorius atkreipia dėmesį, kad 2026 metais Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje pirmą kartą vyko be tankų ir naujausios karinės technikos – baiminantis Ukrainos dronų atakų. Be to, smūgiai Rusijos teritorijai jau tapo įprasti net giliai užnugaryje.
R. Service'as rašo, kad Kremlius tikėjosi baigti invaziją per kelias dienas. Jis, be kita ko, remiasi pranešimais, esą kai kurie Rusijos tankų ekipažai invazijos pradžioje vežėsi paradinę uniformą, tikėdamiesi parado Kreščatike.
Susiję straipsniai
Vietoj to karas tęsiasi jau penktus metus, o Rusijos ekonomika dėl karinių išlaidų ir sankcijų ima prarasti stabilumą. Straipsnyje teigiama, kad Kremliui vis sunkiau papildyti kariuomenę naujais žmonėmis. Autoriaus vertinimu, Rusija kas mėnesį netenka ne mažiau kaip 30 tūkstančių karių – žuvusių ir sužeistų.
Atskirai istorikas atkreipia dėmesį į V. Putino sprendimą išplėsti mobilizacijos mechanizmus. Kaip primena R. Service'as, dar 2022 metų rudenį dalinė mobilizacija sukėlė pastebimą visuomenės nepasitenkinimą, o dabar valdžia faktiškai pereina prie nuolatinio šaukimo.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad Kremlius stiprina informacinės erdvės kontrolę. Autorius rašo, jog valdžia ėmė riboti pranešimų programėlės „Telegram“ veiklą ir skatinti valstybės kontroliuojamas alternatyvas, prieinamas Rusijos specialiosioms tarnyboms.
R. Service'o nuomone, nepaisant represinio aparato ir žiniasklaidos kontrolės, V. Putino įvaizdis pamažu griūva, o tai kelia grėsmę paties režimo stabilumui.
Kartu R. Service'as mano, kad net galimas karo pabaigimas Kremliaus sąlygomis nebeleis Rusijai susigrąžinti ankstesnės geopolitinės įtakos. Jo teigimu, kol kas nematyti ženklų, kad Rusijos elitas būtų pasirengęs atvirai pasipriešinti Putinui, tačiau politinė padėtis Rusijoje gali pasikeisti netikėtai – lygiai taip, kaip nutiko 1917 metais žlungant Romanovų dinastijai.
„Šis karas buvo milžiniška geopolitinė klaida. Vargu ar V. Putinas pasitrauks be grandiozinio sprogimo, ir mes negalime būti tikri, kad jo įpėdinis bus geresnis už jį patį. Tačiau yra bent jau šansas, kad be jo taps įmanomas grįžimas prie švelnesnės politikos tiek pačioje Rusijoje, tiek pasaulinėje arenoje“, – apibendrina apžvalgininkas.
Parengta pagal UNIAN informaciją.