Ukraina rado pigų būdą numušinėti Rusijos dronus: rezultatai jau stebina

Skirtingai nei tradicinės oro gynybos sistemos, kurios sunaikina grėsmes pataikydamos į jas raketomis, „Lima“ slopina ir klastoja palydovinės navigacijos signalus, dėl to Rusijos ginklai nukrypsta nuo kurso.

Sistema tapo vis svarbesniu Ukrainos oro gynybos architektūros sluoksniu, nes Rusija intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, o Kyjivas nuolat susiduria su brangių perėmimo raketų trūkumu.

„Lima“, kurią sukūrė „Cascade Systems“ – Ukrainos gynybos startuolis, registruotas JAV – generuoja galingus trukdymo laukus, kurie sutrikdo palydovinę navigaciją.

Jei palydoviniai signalai užblokuojami, Rusijos tolimojo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį naudodami inercines navigacijos sistemas, tačiau jų tikslumas gali nukrypti maždaug 2 kilometrais per 100 kilometrų kelio.

Tai reiškia, kad gerokai sumažėja tikimybė pataikyti į numatytą taikinį.

„Kai įjungiama „Lima“, raketų nuokrypis tampa dar didesnis. Be paprasto navigacijos slopinimo, mes naudojame signalų klastojimą ir koordinačių pakeitimą keliais kilometrais.

Galime priversti jų raketas kristi laukuose, o ne pataikyti į taikinius“, – sakė „Lima“ kūrėjas ir teritorinės gynybos pajėgų elektroninės kovos padalinio „Night Watch“ vadas „Alchemist“. Saugumo sumetimais jis prašė naudoti tik jo šaukinį.

„Lima“ patrauklumas iš dalies slypi sistemos mastelyje ir kainoje.

Skirtingai nei daugelis kitų taktinių trukdymo sistemų, „Lima“ gali apsaugoti dideles teritorijas ir svarbią infrastruktūrą.

Vieno įrenginio gamyba kainuoja apie 58 tūkst. eurų, priklausomai nuo versijos.

Bendrovė apskaičiavo, kad didelio miesto apsaugai reikia nuo 30 iki 100 tokių sistemų – iš viso apie 5 mln. eurų. Tai maždaug tiek, kiek kainuoja viena „Patriot PAC-3“ raketa.

„Cascade“ jau pristatė daugiau nei 400 „Lima“ sistemų. Kariuomenė pradėjo jas naudoti 2024 m. liepą, o nuo 2025 m. spalio jų naudojimas buvo išplėstas ir civilinės infrastruktūros apsaugai.

Pasak bendrovės, per pastaruosius 18 mėnesių „Lima“ sutrikdė 20,5 tūkst. „Shahed“ dronų veikimą ir nukreipė dešimtis balistinių bei sparnuotųjų raketų.

Ukrainos sausumos pajėgų elektroninės kovos departamento vadovas Maksymas Skoreckis teigė, kad naujausios „Lima“ versijos gali slopinti ir tolimojo nuotolio ginklus, įskaitant balistines raketas, kurios remiasi tokiomis sistemomis kaip Rusijos palydovinė navigacija GLONASS.

„Lima“ klastoja palydovinės navigacijos signalus, kuriais naudojasi Rusijos raketos ir dronai, pateikdama jiems klaidingas koordinates. Pasak kūrėjų, kai kurie ankstesni išpuoliai buvo nukreipti taip, kad atskrendantys ginklai „manytų“, jog jie yra Peru.

Sistema taip pat gali sukurti „mirties zoną“, kurioje Rusijos dronas praranda navigacijos signalą.

„Kai sukuriame pakankamai didelę teritoriją, apsaugotą „Lima“ stotimis, raketa net nepataikys į miestą. Mes ją nukreipsime į atvirą lauką“, – aiškino „Alchemist“.

Sklendžiančias bombas (KAB) – įprastas bombas su sparneliais, kurie padidina jų veikimo nuotolį, – neutralizuoti buvo sunkiau, nes Rusija jas dažniausiai naudoja fronto linijose.

Tokiose teritorijose Ukrainai sunkiau sukurti signalų „mirties zonas“, nes ji kontroliuoja tik dalį tų vietovių. Tačiau kai inžinieriai rado būdą įveikti naujesnes Rusijos apsaugos nuo trukdymų antenas, „Lima“ pradėjo nukreipti ir sklendžiančias bombas.

„Jei sklendžiančioji bomba nukrypsta nuo taikinio bent 20 metrų, tai jau reiškia, kad taikinys gali išlikti nesunaikintas“, – sakė Skoreckis.

Tačiau pasikliauti vien elektroninės kovos priemonėmis taip pat yra rizikinga.

Rusijos dronai ir raketos, kurių veikla sutrikdoma, vis tiek nukrenta ir kažkur pataiko, padarydami žalą.

Tradicinė kinetinė oro gynyba, priešingai, sunaikina raketą ar droną ore. Nors nuolaužos taip pat krenta ant žemės, jos paprastai padaro mažesnę žalą nei nenumuštas, tik nukreiptas ginklas.

„Tačiau ar Rusijos balistinės raketos pataikys į numatytą taikinį, kai veikia „Lima“? Sakyčiau, mažai tikėtina“, – pridūrė M. Skoreckis.

Kūrėjai teigia, kad pirmosios „Lima“ versijos atsirado 2022 m., kai reikėjo kovoti su Rusijos sparnuotosiomis raketomis.

Tačiau prireikė metų eksperimentų ir daugiau nei 2 mln. JAV dolerių nuosavų investicijų, kad „Cascade Systems“ įveiktų Ukrainos valdžios ir aukštų kariuomenės vadų skepticizmą.

Valstybinius užsakymus bendrovė pradėjo gauti tik praėjusių metų pabaigoje.

2025 m. pradžioje Rusijos pajėgos pristatė patobulintas apsaugos nuo trukdymų „Kometa“ antenas, dėl kurių ankstesnės Ukrainos elektroninės kovos sistemos, įskaitant ankstyvąsias „Lima“ versijas, tapo neveiksmingos.

„Tuomet prasidėjo tikras gyvenimas. Mes tiesiog gyvenome laboratorijoje, bandydami perprasti naujas Rusijos antenas“, – sakė „Alchemist“.

Po trijų mėnesių inžinieriai sukūrė naują versiją – „Lima Quant“, skirtą būtent įveikti patobulintą Rusijos apsaugą, derinant tradicinį signalų klastojimą su naujais aukšto dažnio signalais, kurie klaidina „Kometa“ sistemas.

„Mes nuolat keičiame „Lima“ pagal Rusijos ginklų charakteristikas, analizuojame smūgius ir teikiame rekomendacijas Generaliniam štabui, kur ją dislokuoti. Karas nuolat keičiasi“, – sakė „Alchemist“.