Paaiškino, kaip rusai dronus nukreipia į Baltijos šalis: centras – Kaliningrade

2026 m. gegužės 26 d. 09:38
Lrytas.lt
Rusija Kaliningrado srityje esančiu galingu siųstuvu gali ore perimti Ukrainos dronus ir nukreipti juos į NATO valstybių narių, įskaitant Lietuvos, oro erdvę. Apie tai praneša prestižinis Jungtinės Karalystės laikraštis „The Telegraph“.
Daugiau nuotraukų (20)
Pastarosiomis savaitėmis Baltijos šalyse ir Suomijoje jau užfiksuota virtinė incidentų, kai šalių oro erdvėje buvo pastebėti dronai arba jiems būdingos žymos stebėjimo radaruose. Dėl tokių atvejų gyventojams siųsti perspėjimai dėl galimo arba realaus oro pavojaus.
Praėjusį trečiadienį oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Ketvirtadienį oro pavojus paskelbtas ir Utenos apskrityje. Tą dieną pranešta apie du, kaip įtariama, į Lietuvos teritoriją įskridusius dronus.

Apžiūrėjęs rusų suniokotus daugiabučius V. Zelenskis neslėpė įtūžio: „Pamišę idiotai“

Rusų taktika
Pasak „The Telegraph“, Rusijos dronų nukreipimo operacijų pagrindas yra itin galingas siųstuvas Kaliningrade. Jis veikia jau kelerius metus, tačiau dabar Rusija esą geba jį naudoti dronų palydovinio ryšio blokavimui.
Šis siųstuvas savo spinduliuote apakina drono padėties nustatymo sistemą (GPS). Kai dronas nebežino, kur yra, įsijungia jo paieškos funkcija.
Tuomet Rusija siunčia klaidinantį signalą, anglų kalba vadinamą „spoofing“. Šis signalas yra stipresnis už bet kokį kitą signalą, kurį dronas galėtų aptikti, todėl dronas pradeda veikti pagal melagingą informaciją.
Rusijos siunčiamas klaidinantis signalas priverčia droną manyti, kad jis yra gerokai giliau Rusijos teritorijoje, nei yra iš tikrųjų. Reaguodamas į tai, dronas pakoreguoja kursą į vakarus – NATO oro erdvės link.
Dėl tokio nukreipimo dronai gali atsidurti Baltijos šalyse arba Suomijoje. Būtent todėl pastarųjų savaičių incidentai regione siejami su Rusijos gebėjimu trikdyti ir klaidinti dronų navigaciją.
Pasak Britų navigacijos instituto vadovo Ramsay Faragherio, Kaliningrado siųstuvas gali sutrikdyti ne tik drono buvimo vietos nustatymą. Jis taip pat gali paveikti programinės įrangos kodą, atsakingą už drono laiko ir datos suvokimą.
R. Faragherio teigimu, sistema gali būti priversta manyti, kad data, pavyzdžiui, yra 2036 m. Dėl to drono programinė įranga pradeda veikti chaotiškai, persikrauna skrydžio metu arba visiškai išsijungia, o tai gali lemti dronų sudužimą.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr. Daugiau nuotraukų (20)
Karas Ukrainoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Ukraina ieško sprendimo
Ukraina apie šias problemas žino ir bando jas spręsti, rašo Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Vienas iš galimų sprendimų – dirbtinis intelektas. Jis galėtų panaikinti poreikį naudotis palydoviniu ryšiu, kurį Rusija gali blokuoti arba klaidinti.
Londone veikiančio analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ekspertas Keiras Gilesas mano, kad Rusija GPS signalus trikdys ir toliau.
„Rusija neturi jokios priežasties sustoti, nes tai Maskvai nesukelia nei išlaidų, nei kitų pasekmių, o rezultatai yra milžiniški“, – mano K. Gilesas.
UkrainaRusijadronas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.