V. Kulišovas taip pat apkaltino Estiją bandymu nesilaikyti susitarimų dėl Peipaus ežero ir Narvos upės vandens ribų nustatymo. Pasak jo, tokios iniciatyvos kuria sąlygas konfliktinėms situacijoms pasienyje ir neigiamai veikia laivybos saugumo užtikrinimą pasienio vandens telkiniuose, rašo „The Moscow Times“.
FSB pasienio tarnybos vadovas kalbėjo ir apie augantį „provokacinių veiksmų“ skaičių iš Suomijos ir Estijos pusės. Tokiais veiksmais jis pavadino apribojimus kertant sieną su Rusija, tarp jų – sutrumpintą kontrolės punktų darbo laiką, jų uždarymą, sugriežtintą kontrolę bei pakeistas žmonių ir transporto praleidimo taisykles.
Pasak V. Kulišovo, šios priemonės pažeidžia ne tik minėtų šalių piliečių, bet ir rusų interesus bei teises. Jis pridūrė, kad, nepaisant Maskvos raginimų, Helsinkio ir Talino „konstruktyvaus požiūrio“ sprendžiant šias problemas „nematyti“, todėl Rusija esą yra priversta ruoštis „įvairiems įvykių raidos variantams“.
Latvija stiprina gynybą nuo dronų: laukia naujovės pasienyje su Rusija ir Baltarusija
V. Kulišovas teigė, kad situacija Rusijos vakariniuose pasienio ruožuose apskritai „reikšmingai paaštrėjo“. Anot jo, Suomija, Baltijos šalys ir Lenkija stiprina pajėgas prie sienų, stato naujas karines bazes, perka didelius kiekius ginkluotės, gerina kariuomenės permetimo galimybes ir aktyviai rengia pratybas po NATO vėliava, kuriose treniruojami „susidūrimo su Rusija scenarijai“.
Jis pabrėžė, kad Maskva tai vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui ir toliau didina pajėgas prie sienos su „nedraugiškomis Europos valstybėmis“.
Gegužės 25 dieną Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį jam pasitelkti kariuomenę rusų „gynybai“ užsienyje tais atvejais, kai jie yra „sulaikomi, įkalinami, ar kitaip persekiojami“. Analogiškus sprendimus Rusijos parlamentas buvo priėmęs prieš Krymo aneksiją 2014 metais ir prieš plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metais.
Tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė planuojanti kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl rusų teisių „gynybos“ Baltijos šalyse. Ministerija tvirtino, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžia „draudžia“ rusų kalbos vartojimą, „perrašo istoriją“ bei vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“.
Susiję straipsniai
Gegužės 26 dieną aukšto rango Europos pareigūnai leidiniui „The Wall Street Journal“ pareiškė, kad Rusija per artimiausius 12 mėnesių gali užpulti NATO. Tuo metu naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai pranešė, kad Aljansas pradėjo rengti planą spartesniam pajėgų dislokavimui Baltijos šalių gynybai.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.