Pagrindinis Rusijos investicijų forumas prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms po didelės dronų atakos Sankt Peterburge.
Atakos metu dronas pataikė į Sankt Peterburgo naftos terminalą, kilo gaisras, kuris buvo matomas iš ekonomikos forumo patalpų.
O Rusijos Baltijos jūros karinio laivyno bazėje Kronštate buvo pataikytą į korvetę „Boikij“
Rusijai prarandant pozicijas – V. Zelenskis mato galimybę derėtis: prakalbo apie Europos ir JAV vaidmenį
„Reuters“ pastebi, kad Rusijos forume karo poveikis jaučiamas visa jėga, nors oficialioje programoje Ukraina nė karto nepaminėta.
„Klausimas toks: ar šis karas baigsis, ar mūsų laukia kur kas sudėtingesnė ateitis?“ – teigė vienas Rusijos forumo dalyvis, kalbėjęs anonimiškumo sąlygomis.
V. Putinas per pirmuosius 15 savo valdymo metų užtikrino didžiulį gerovės augimą.
Susiję straipsniai
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, ekonomika išaugo dešimteriopai ir 2013 m. – metais prieš Rusijai aneksuojant Krymą iš Ukrainos – siekė apie 2,3 trilijono JAV dolerių.
Tačiau nuo to laiko Rusijos ekonomika moka kainą už konfrontaciją su Vakarais dėl Ukrainos.
Nors 2023 ir 2024 m. augimas viršijo lūkesčius, prognozuojama, kad šiemet ekonomikos dydis sieks maždaug 2,9 trilijono JAV dolerių – tai tik nedidelė dalis bendros NATO aljanso ekonominės galios, kurią Rusijos valstybiniai duomenys vertina 45 trilijonais JAV dolerių.
Nuo žaliavų eksporto priklausoma Rusijos ekonomika praėjusiais metais smarkiai sulėtėjo – augimas siekė apie 1 proc., palyginti su 4,9 proc. 2024 m., o 2026 m. pirmąjį ketvirtį ekonomika susitraukė 0,2 proc.
Pareigūnai dėl to kaltina aukštas palūkanų normas, Vakarų sankcijas ir stiprų rublį. Šių metų ekonomikos augimo prognozė dabar siekia vos 0,4 proc.
Buvęs Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Olegas Vjuginas teigė, kad Rusija turi rinktis tarp recesijos ir mažesnio finansavimo karui Ukrainoje.
„Rusija susiduria su pasirinkimu: arba sumažinti karinio sektoriaus finansavimą, kas suteiktų ekonomikai augimo impulsą per spartesnį bazinių palūkanų normų mažinimą, paskolų civiliniam sektoriui plėtrą, dalinį sankcijų sušvelninimą ir logistikos grandinių atkūrimą.
Arba tęsti SVO (Rusijos pavadinimas karui Ukrainoje – red. past.), kuriai nuolat reikės vis didesnių išlaidų ir tolesnio mokesčių didinimo. Tai dar labiau stums ekonomiką į recesiją ir mažins realias gyventojų pajamas“, – aiškino O. Vjuginas.