Pranešime, kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra IRNA, kariuomenė teigė, kad po to, kai Irano pajėgos paleido įspėjamąsias raketas, abu eskadriniai minininkai išplaukė iš Omano įlankos.
Pasak kariuomenės, šia operacija buvo reaguojama į „netinkamą elgesį jūroje ir priekabiavimą, taip pat komercinių laivų ir naftos tanklaivių užgrobimus, kuriuos vykdo Jungtinių Valstijų teroristinės karinio jūrų laivyno pajėgos“.
JAV kariuomenės Centrinė vadavietė greitai paneigė, kad būta tokio incidento.
D. Trumpas sureagavo į V. Zelenskio siūlymą V. Putinui: „Būtų labai gerai“
„Irano pajėgos nepuolė ir neapšaudė JAV karinio jūrų laivyno laivų. Tai būtų šiurkštus paliaubų pažeidimas“, – tvirtino vadavietė.
Ji nurodė, kad jos pajėgos „toliau laisvai veikia regioniniuose vandenyse“ ir vykdo JAV atsakomąją Irano uostų blokadą.
Tai naujausias epizodas, supurtęs balandžio 8 d. paskelbtas paliaubas, kurios iš esmės sustabdė karo veiksmus tarp Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio, inicijuotus po to, kai vasario 28 d. po sąjungininkų pajėgų atakų prieš Iraną prasidėjo karas.
Pastangos nutraukti karą tiesioginėmis ir tarpininkaujamomis derybomis kol kas nebuvo sėkmingos.
Susiję straipsniai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neberengia besitęsiančių smūgių“ prieš Iraną, nes operacija „Epinis įniršis“ (taip JAV vadina savo atakas prieš Iraną) baigėsi.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos sunaikino tai, „kas buvo likę“ iš Irano oro pajėgų ir „visą jų įprastinį karinį jūrų laivyną“.
Iranas nuo karo pradžios taiko jūrų blokadą Hormuzo sąsiauryje – strateginiame vandens kelyje, jungiančiame Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Jungtinės Valstijos vėliau ėmė taikyti nuosavą Irano uostų blokadą. Taikos metu Hormuzo sąsiauriu praplaukdavo penktadalis pasaulio naftos.
Iranas kaip nerealistišką atmetė mintį apie Trumpo ir aukščiausiojo lyderio susitikimą
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi atmetė mintį, kad jo šalies aukščiausiasis lyderis susitiktų su Donaldu Trumpu, prieš tai JAV prezidentui užsiminus apie tokią galimybę.
Trečiadienį D. Trumpas laikraščio „The New York Post“ paklaustas apie galimą susitikimą atsakė: „Taip, norėčiau su juo susitikti“, ir pridūrė, kad „tikriausiai kažkuriuo metu susitiksime, priklausomai nuo to, kaip viskas klostysis“.
Tačiau Irano diplomatijos vadovas ketvirtadienio vakarą duotame interviu Libano žiniasklaidai sumenkino šią tikimybę ir teigė, kad tai nerealu.
„Mačiau pranešimą, kuriame, regis, teigiama, kad jis (Trumpas) pareiškė esąs pasirengęs susitikimui ar nori surengti susitikimą“, – televizijos kanalui „Al Mayadeen“ sakė A. Araghchi.
„Manau, kad turėtume būti realistai ir mąstyti bei gyventi realiame pasaulyje“, – sakė jis.
Ajatola Mojtaba Khamenei buvo paskirtas Irano aukščiausiuoju lyderiu kovo mėnesį, po jo tėvo ir pirmtako Ali Khamenei žūties per JAV ir Izraelio smūgius vasario 28 dieną.
Interviu A. Araghchi teigė, kad per atakas, kai žuvo Ali Khamenei, jis buvo lyderio biure, kur jis ir mirė, tačiau kitame pastato sparne, todėl nenukentėjo.
Iranas atsakė į atakas raketų ir dronų smūgiais į Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.
A. Araghchi taip pat teigė, kad naujasis aukščiausiasis lyderis „glaudžiai ir veiksmingai dalyvauja visuose šalies reikaluose ir turi visišką kontrolę“.
Jis teigė, kad Mojtaba Khamenei nuo pat paskyrimo nesirodo viešumoje „dėl saugumo sumetimų“, susijusių su karu, kurį nuo balandžio 8 d. sustabdė trapios paliaubos. Tiek tarpininkaujamos, tiek tiesioginės Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybos iki šiol nepadėjo visam laikui užbaigti konflikto.