Netoli Maskvos gyvenanti Elena Vladimirovna pabudo apie 4 val. ryto nuo garsaus dūzgimo, o pro buto langą pamatė kelis virš galvų skriejančius dronus. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip tolstantis triukšmas, netrukus virto sprogimu visai šalia, o jos bute penktame aukšte kilo gaisras.
Ji pasakojo, kad dronas nukrito ant stogelio po balkonu ir užsidegė, o netrukus ėmė kilti juodi dūmai. Nors moteris su sūnumi bandė gesinti gaisrą vandeniu, tačiau po dar vieno sprogimo jie nusprendė bėgti iš pastato.
Pasak Rusijos valdžios, gegužės 17 dieną Ukrainos smūgio metu Maskvos regione žuvo mažiausiai trys žmonės, o buvo panaudota daugiau nei 500 dronų. Daugiabutį Zelenograde, kuriame gyveno E. Vladimirovna, kaip ir daugelį kitų, ši masinė ataka apgadino, nors rimtesnių aukų bent šioje vietoje išvengta.
Netikėtas V. Putino prisipažinimas: prakalbo apie Rusijos nuostolius
Moteris sakė esanti dėkinga, kad liko gyva, tačiau po kelių dienų jos bute vietoje lango vis dar buvo skylė, o sienos liko smarkiai apgadintos. Ji pridūrė tikinti, kad karas turėtų baigtis kuo greičiau.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat patvirtino, kad Ukrainos ilgojo nuotolio atakos pasiekė Maskvos regioną.
Rusijos didmiesčių gyventojai ilgą laiką buvo apsaugoti nuo kasdienių karo realijų Ukrainoje, tačiau pastaraisiais mėnesiais situacija keičiasi. Ukrainai vis dažniau smogiant į Rusijos gilumą, karas tampa vis labiau juntamas ir šalies viduje.
Be tiesioginės dronų grėsmės, Rusijoje didėja degalų trūkumas, nes Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms riboja tiekimą. Okupuotame Kryme vairuotojai šią savaitę susidūrė su degalų normavimu po atakų, sutrikdžiusių tiekimą.
Susiję straipsniai
Tuo pat metu silpnėjanti ekonomika, nauji interneto ribojimai, populiarių susirašinėjimo programėlių blokavimas ir augantis valstybės stebėjimas didina visuotinį nerimą, kuris jau matomas ir apklausose.
Ukrainos dronai taip pat smogė Sankt Peterburgui, Rusijos antrajam pagal dydį miestui ir Kremliaus lyderio V. Putino gimtajam miestui, likus kelioms valandoms iki svarbaus ekonomikos forumo SPIEF pradžios. V. Putino gimtajame mieste į forumą renkantis tūkstančiams dalyvių fone į dangų kilo dūmų stulpai.
Po antros atakos Sankt Peterburge ir jo apylinkėse gyventojams buvo nurodyta likti namuose net paskutinę forumo dieną, o tai dar labiau parodė Ukrainos gebėjimą sutrikdyti kasdienį gyvenimą Rusijos viduje.
Kronštato gyventoja CNN pasakojo, kad jos namo sienos drebėjo nuo 3 val. ryto ir ji girdėjo virš galvos skraidančius dronus. Ji teigė negalėjusi miegoti, o garsas buvo toks stiprus, kad atrodė, jog į pastatą galimai smogė raketa arba dronas.
Ji taip pat girdėjo, kaip Rusijos priešraketinės sistemos bandė numušti dronus. Kronštatas yra Kotlino saloje, maždaug 30,5 kilometrų į vakarus nuo Sankt Peterburgo, ir istoriškai buvo įkurtas kaip jūrų gynybos postas.
Maskvos regiono gyventojų pasakojimai atskleidžia vis didėjantį nerimą, kurį sukelia artėjantis karas. Net ir tie, kurie supranta, kad Ukrainos taikiniai yra kariniai objektai, kalba apie nuolatinę įtampą.
Socialinė antropologė Alexandra Arkhipova teigė, kad po 2022 m. plataus masto invazijos susiformavo neformalus socialinis kontraktas tarp Kremliaus ir didžiųjų Rusijos miestų gyventojų. Pasak A. Arkhipovos, buvo siunčiama žinia, kad „mieli maskviečiai, karas jums negalioja“.
Ji pridūrė, kad Maskvos valdžia stengėsi sudaryti įspūdį, jog karas nevyksta, tačiau dabar ši politikos linija silpnėja. Pasak jos, tai susiję su interneto ribojimais, „WhatsApp“ ir „Telegram“ blokavimu bei naujais mokesčiais.
A. Arkhipova teigė, kad kai kurie žmonės bando apeiti ribojimus, įskaitant programėles, imituojančias naująją valstybinę „Max“ programą, kuri palaipsniui tampa privaloma viešajame sektoriuje. Taip pat perkami vadinamieji „vienkartiniai“ telefonai, vadinami „MAXophone“, siekiant paslėpti asmeninį bendravimą nuo stebėjimo.
E. Vladimirovna kaimynas Maksimas, kuris taip pat atsisakė atskleisti pavardę, teigė turintis du telefonus – vieną „Max“ sistemai ir kitą asmeniniam naudojimui. Jis sakė buvęs savo sodyboje, kai dronas smogė jo namui.
Grįžęs į Zelenogradą jis pamatė, kad pareigūnai buvo išlaužę jo namo duris apžiūrai. Maksimas teigė piktinęsis dėl pažeisto privatumo ir trukdomų remonto darbų, nes darbuotojai nuolat lankėsi jo bute.
Tačiau jo nepasitenkinimas apėmė ne tik buities problemas. Jis sakė esąs pusiau lietuvis ir pridūrė, kad jo šeima Lietuvoje yra šokiruota dėl ukrainiečių ir rusų žūčių. Pasak jo, „slavai žudo slavus“, ir jis nori, kad tai kuo greičiau baigtųsi.
Nors Rusijoje sudėtinga tiksliai vertinti visuomenės nuomonę dėl įstatymų, kriminalizuojančių kariuomenės „diskreditavimą“, „Levada“ centro apklausa balandį parodė, kad 62 proc. respondentų palaiko derybas dėl taikos, o 27 proc. pasisako už karo veiksmų tęsimą.
Šie duomenys, nors surinkti prieš naujausius smūgius, rodo augantį nuovargį sostinėje, kur karas vis labiau priartėja prie kasdienybės.
Chimkų mieste, vos už maždaug 18 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos centro, per vieną iš atakų dronas pataikė į gyvenamąjį pastatą netoli Pergalės aikštės. Pastatas, kurio viršutiniai aukštai buvo apgadinti, stovi šalia paminklo, vaizduojančio Antrojo pasaulinio karo veteraną ir „specialiosios karinės operacijos“ (red. past. – taip Rusija įvardija savo kraugerišką karą Ukrainoje) dalyvį.
V. Putinas yra ne kartą invaziją Ukrainoje yra siejęs su Sovietų Sąjungos pergale prieš nacistinę Vokietiją.
Chimkų mieste kalbinta Nadežda teigė, kad ji buvo netoliese per gegužės 17-osios ataką ir matė virš galvos skriejantį droną. Ji sakė, kad po smūgio su mama bandė prieiti arčiau, tačiau moterys buvo sustabdytos gelbėtojų.
Nors jos pažįstami nenukentėjo, patirtas išgąstis ją stipriai paveikė. Ji sakė dabar krūpčiojanti nuo kiekvieno garsesnio triukšmo, net nuo petardų, ir jaučianti nuolatinę įtampą.
Dar viena gyventoja, vardu Jelena, ėjusi pro apgadintą pastatą su savo 10-mečiu sūnumi, CNN pasakojo, kad naktį juos pažadino dronų dūzgimas. Ji teigė norinti taikos ir tikisi, kad visa tai greitai baigsis.
Parengta pagal CNN inf.