Pagal bendrą žuvusiųjų skaičių praėję metai nusileidžia tik 1994-iesiems, kai vyko Ruandos genocidas, ir 2021-iesiems, kai piką buvo pasiekęs Etiopijos pilietinis karas. Šiuo metu karas Ukrainoje išlieka daugiausia gyvybių nusinešančiu konfliktu.
Ataskaitoje išvardyti 65 susirėmimai, į kuriuos įsitraukusi bent viena valstybė. Tarp jų – aštuoni tarpvalstybiniai konfliktai.
Be Rusijos invazijos į Ukrainą, prie jų priskiriami pasienio susirėmimai tarp Indijos ir Pakistano, Pakistano ir Afganistano, Kambodžos ir Tailando, taip pat Izraelio aviacijos smūgiai Sirijai. Dabartinis karinis konfliktas Irane į praėjusių metų tendencijų tyrimą nepateko, nors Izraelio vykdyti Libano bombardavimai paminėti.
Visuotinės gynybos ateitis Lietuvoje: pagrindinis tikslas – kontraktas tarp valstybės ir piliečio
„Pozityvių dalykų nedaug, – sakė apžvalgos rengėja Siri Aas Rustad. – Paprastai iš duomenų man pavyksta išspausti bent ką nors teigiamo, bet šiemet skaičiai tiesiog šokiruoja.“
Skaičiuojama, kad mirčių, tiesiogiai susijusių su kariniu ar politiniu smurtu, buvo 245 tūkst. Karių žūtys – pavyzdžiui, Rusijos armijos Ukrainos fronte – šioje statistikoje sudaro didesnę dalį, tačiau daugiau kaip 25 proc. bendro aukų skaičiaus – 76,5 tūkst. – civiliai. Palyginti su 2024 m., šioje kategorijoje fiksuotas penkiskart didesnis augimas.
Staigus niūrios statistikos šuolis aiškinamas Sudane vykusiais susirėmimais tarp kariuomenės ir sukilėlių: El Fašero miesto apsiaustis, žudynės ir mirtys nuo išsekimo pernai ten nusinešė apie 60 tūkst. gyvybių.
Susiję straipsniai
„Pastaruosius 5–6 metus vienu metu vyksta keli dideli konfliktai arba, vienam pasibaigus, prasideda kitas. Pasauliui neduodama jokio atokvėpio, – sakė S.A.Rustad. – Tuo padėtis skiriasi nuo ankstesnių metų: konfliktų intensyvumas pasaulyje yra didelis ir pastovus.“
Norvegijos Taikos tyrimų institutas išskiria 3 pagrindinius konfliktų tipus: konfliktus, kuriuose dalyvauja bent viena valstybė, nevalstybinius konfliktus ir situacijas, kai smurtas prieš civilius yra vienašalis.
Kalbant apie pirmojo tipo situacijas pirmauja Afrika, kur užfiksuoti 29 konfliktai, toliau rikiuojasi Azija ir Viduriniai Rytai. Europoje toks konfliktas yra tik vienas, tačiau tokio masto, kokio žemynas nematė per visą laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo.
Iš viso konfliktų, kuriuos galima vadinti karu, pernai suskaičiuota 13. Po palyginti ramių pirmojo šio amžiaus dešimtmečio metų ir 2017–2022 m. karų skaičius auga.
S.A.Rustad pabrėžia, kad viena agresyviausių valstybių yra Izraelis, įsitraukęs į penkis skirtingo tipo konfliktus – Gazos Ruože, Sirijoje, Libane, prieš Iraną ir husius Jemene. Azijoje toks lyderis yra Mianmaras. Keturiuose konfliktuose vienu metu dalyvauja Sirija, Pakistanas ir Indija.
„Apie bendradarbiavimą kol kas galima pamiršti. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kol kas neveikia, o pasaulis tampa vis labiau poliarizuotas“, — sakė S.A.Rustad.