Po pagalbos Ukrainai – Lenkijos raginimas grąžinti šimtus milijonų: „Tai mūsų pinigai“ (11)

2026 m. birželio 13 d. 14:39
Lenkija reikalauja, kad Europos Sąjunga (ES) visiškai kompensuotų apie 450 mln. eurų už Ukrainai perduotus ginklus. Varšuva taip pat nepritaria siūlymams dalį šių lėšų nukreipti naujai pagalbai Kyjivui.
Daugiau nuotraukų (11)
Tai radijo RMF24 eteryje pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Pasak jo, Lenkija tikisi gauti apie 450 mln. eurų kompensaciją už karinę pagalbą Ukrainai ir nesutinka, kad ši suma būtų mažinama.
Tarp ES šalių kilo ginčas dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo paskirstymo. Šias lėšas anksčiau blokavo Vengrija.
Lenkija reikalauja visiško išlaidų už Ukrainai perduotą ginkluotę atlyginimo, o Vokietija siūlo pinigus tiesiogiai nukreipti Kyjivo paramai. Problema ta, kad visos ES valstybės narės per fondą iš viso išleido apie 43 mlrd. eurų, o šiuo metu paskirstyti galima tik 6,6 mlrd. eurų.

R. Motuzas įsitikinęs – JAV kariai Lietuvoje liks: kariuomenė palaiko ryšius

Dėl lėšų trūkumo Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pasiūlė kompromisą: iš dalies kompensuoti šalių išlaidas, finansuoti Ukrainos karių rengimą ir dalį pinigų skirti ginkluotės Ukrainai pirkimui.
„Šie pinigai yra mūsų pinigai. Praktiškai mažiau šių pinigų reiškia mažiau pinigų kariuomenei“, – savo poziciją dėstė C. Tomczykas.
Jis taip pat apkaltino Briuselį bandymu „keisti taisykles žaidimo viduryje“. Tuo metu Berlyne manoma, kad atblokuotos lėšos turi būti naudojamos tolesnei Ukrainos paramai, o ne grąžinamos į nacionalinius biudžetus.
Vokietijos gynybos ministerija pabrėžia, kad fondas buvo sukurtas kaip Europos solidarumo mechanizmas. Vis dėlto šalys, kurios ginklus Ukrainai teikė pirmos, nenori sutikti su mažesnėmis išmokomis.
„Šalys, kurios pirmosios teikė ginklus, pavyzdžiui, Lenkija ar Slovakija, ir kurių dovanos jau buvo įtrauktos bei numatytos išmokėti, nenori sutikti su išmokų dydžio mažinimu, ko reikalauja šalys, pradėjusios teikti pagalbą vėliau, tokios kaip Vokietija“, – atskleidė Lenkijos diplomatas.
Į Vokietijos poziciją panašios laikosi ir Skandinavijos šalys. Prancūzija taip pat iš esmės palaiko K. Kallas pasiūlymą, tačiau reikalauja, kad ginkluotės pirkimui skirtos lėšos pirmiausia būtų leidžiamos Europos gamintojų produkcijai.
Birželio 8 dieną K. Kallas pareiškė, kad po vyriausybės pasikeitimo Vengrijoje ES priartėjo prie 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo atblokavimo. Šios lėšos buvo blokuojamos daugiau kaip dvejus metus.
Šiuo metu valstybės narės svarsto, ar šiuos pinigus skirti kompensacijoms šalims už karinę pagalbą Ukrainai, ar panaudoti juos naujai Kyjivo paramai.
UkrainaLenkijaEuropos Sąjunga (ES)
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.