CNN patikrintoje ir ekspertų išanalizuotoje medžiagoje matyti, kaip kariai nuo judraus greitkelio šaudo iš nešiojamų petinių oro gynybos sistemų, o šalia atsargiai juda civilinis transportas. Kituose vaizduose žmonės bėga slėptis, kai, tikėtina, Rusijos oro gynybos numuštas dronas krenta į didelį turgavietės pastatą.
Dar viename vaizdo įraše, ekspertų vertinimu, Rusijos gynybinė raketa veikiausiai nepataikė į taikinį ir smogė naftos saugyklai Maskvos pakraštyje. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas Markusas Schilleris CNN sakė, kad tai buvo „pačių rusų smūgis“, pasibaigęs didžiuliu dūmų grybu ir į orą išsviestu rezervuaro dangčiu.
Pasak M. Schillerio, Rusija jau seniai susiduria su problema, kad jos senesnės sistemos nėra visiškai patikimos. Tuo metu Ukraina savo smogiamuosius pajėgumus nuosekliai tobulina jau ne vienus metus.
Pasikeitęs politinis fonas dėl karo Ukrainoje: lemtingi pokyčiai, kurių Rusija nesitikėjo
Nuo 2024 metų Ukraina intensyvina tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kariniams objektams. Pastaruoju metu jai pavyko prasiveržti pro Rusijos gynybą Sankt Peterburge, o Maskva ne kartą tapo atakų taikiniu, todėl karas pasiekė du didžiausius Rusijos miestus.
„Vaizdo įrašas, kuriame matomas nešiojamų oro gynybos sistemų naudojimas judriame greitkelyje, rodo skubotą, ad hoc ir, atvirai kalbant, neprofesionalų atsaką į ataką. Visiškas eismo kontrolės nebuvimas ir karinės technikos naudojimas pavojingai arti civilių transporto priemonių bei žmonių tik sustiprina tokį vertinimą“, – teigė „McKenzie Intelligence Services“ vyresnysis analitikas Stu Ray.
Ankstesniais karo etapais Rusija didžiąją dalį oro gynybos sistemų buvo sutelkusi prie sienos su Ukraina ir fronto linijoje. Tačiau Kyjivas pasirinko taktiką vienu metu taikytis į daugybę objektų okupuotose Ukrainos teritorijose ir pačioje Rusijoje, taip priversdamas Maskvą išsklaidyti oro gynybos priemones didžiulėje teritorijoje.
Ukraina taip pat daugelį metų sistemingai naikina pačius oro gynybos paleidimo įrenginius ir radarų sistemas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigia nuo šių metų pradžios sunaikinusios 166 Rusijos priešlėktuvinės gynybos elementus, o nuo 2022 metų pradėtos plataus masto invazijos pradžios – daugiau kaip 1 432.
Susiję straipsniai
Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinių tarnybų instituto karinių mokslų bendradarbis Thomasas Withingtonas pažymėjo, kad Rusijos oro gynybos sistemos iš pradžių buvo kuriamos kovai su tradiciniais kariniais lėktuvais, balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis, o ne masinėmis dronų atakomis.
„Rusijos oro gynyba tiesiog nėra tinkama šiai užduočiai, tai labai akivaizdu. Ji nėra pritaikyta aptikti, sekti ir naikinti tokio pobūdžio taikinius, o be esminio visos sistemos pertvarkymo situacija toliau liks tokia pati“, – CNN sakė T. Withingtonas.
Jo teigimu, tarptautinės sankcijos apsunkino Maskvos galimybes gauti technologijų, reikalingų naujoms sistemoms kurti.
„Net jei pavyktų padidinti gamybą, būtų gaminama daugiau raketinių sistemų, kurios vis tiek neatlieka savo užduoties“, – pridūrė jis.
Auganti dronų grėsmė privertė Kremlių gegužę sumažinti Pergalės dienos parado Raudonojoje aikštėje mastą. Skirtingai nei ankstesniais metais, parade nebuvo demonstruojama karinė technika, o Rusijos gynybos ministerija tai aiškino „dabartine operacine situacija“.
Šventinių renginių metu Maskva taip pat siekė laikino ugnies nutraukimo. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad Rusijos oro gynyba vis dar numuša didelę dalį Ukrainos dronų.
Ekspertų teigimu, net ir turint didelius pajėgumus, kai Ukraina vienos atakos metu paleidžia daugiau kaip 100 dronų, daliai jų pavyksta prasiveržti. Tai lemia tiek atakų mastas, tiek techninės dronų savybės.
Pasak T. Withingtono, šiuolaikinius dronus sekti sudėtingiau nei dideles raketas ar lėktuvus.
„Jie gali būti matomi radaruose, tačiau yra didžiulis skirtumas tarp objekto aptikimo ir to, ką vadiname kokybišku sekimu“, – aiškino jis.
Be to, šimtai dronų, atskrendančių iš skirtingų krypčių, reikalauja itin sudėtingo koordinavimo visoje integruotoje oro gynybos sistemoje. Anot T. Withingtono, toks koordinavimas Rusijoje „nevyksta tinkamai“.
Nuolatinės ir masinės Ukrainos tolimojo nuotolio atakos taip pat paskatino spėliones, kad Rusija gali susidurti su oro gynybos raketų atsargų trūkumu. Ekspertai pažymi, kad tiksliai įvertinti tokių atsargų dydį sudėtinga, nes ši informacija griežtai saugoma.
Vis dėlto jie pabrėžia, kad atsargos neišvengiamai senka, jei Ukrainos atakos išlieka dažnos ir didelio masto.
„Vertinant Ukrainos atakų prieš Rusiją dažnį ir mastą, visi Rusijos pasirinkimai yra blogi. Greičiausiai kariuomenė svarsto, kuris variantas būtų mažiausiai blogas bandant atremti tai, su kuo susiduriama Ukrainos pusėje“, – sakė T. Withingtonas.
Parengta pagal CNN inf.