„Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba, pridurdama, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.
Praėjusią savaitę, pasak „The Guardian“, panašų pareiškimą padarė aukšto rango politinis šaltinis iš kitos NATO narės. Jis minėjo šalies gaunamą žvalgybinę informaciją, kad Vladimiras Putinas „kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“.
Šaltinio teigimu, V. Putinas gali būti pasiryžęs išbandyti JAV pagalbą kai kurioms mažiausioms NATO narėms – Estijai, Latvijai ar Lietuvai – griebdamasis paskutinio šiaudo, kai Rusijai nesiseka mūšio lauke Ukrainoje.
Apie rusų sunkumus prakalbęs V. Zelenskis kartoja: V. Putinas mūsų negirdi
Latvijos žvalgyba teigė, kad Rusija nėra pajėgi atidaryti antrojo fronto, tačiau svarsto „hibridines atakas, pavyzdžiui, raketų dronų ar kitų veiksmų, skirtų nusiųsti signalą: nustokite remti Ukrainą, arba turėsite savų problemų“.
Visgi „The Guardian“ atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog šie įspėjimai atrodo tarpusavyje susiję, pateikta labai mažai juos pagrindžiančių įrodymų, skirtingai nuo įspėjimų, kuriuos amerikiečių CŽA ir britų MI6 paskelbė prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn.
Tačiau šie įspėjimai skamba tuo metu, kai Rusijos puolimas Ukrainoje yra įstrigęs, dėl ko imama nerimauti, ar Kremlius nesiims alternatyvių strategijų, siekdamas išeiti iš aklavietės arba pakeisti situacijos dinamiką savo naudai, pabrėžia britų leidinys.
Susiję straipsniai
Vienas Vakarų karinis šaltinis laikraščiui minėjo ryškėjantį susirūpinimą, kad karui jau pasiekus Maskvos ir Sankt Peterburgo dangų, spaudimą pajutęs V. Putinas gali smogti atgal.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas birželio pradžioje atmetė Vakarų perspėjimus, kad Rusija gali kelti grėsmę NATO šalims arba surengti puolimą prieš Aljansą, pavadindamas šiuos teiginius „nesąmonėmis“. Tačiau ypač po 2022 m. invazijos į Ukrainą Vakarų šalyse į V. Putino raminimus rimtai nežiūrima.