„Lenkija įsigyja tris pačius moderniausius, penktos kartos „A-26“ tipo povandeninius laivus“, – po sutarties pasirašymo ceremonijos Lenkijos Baltijos jūros Gdynės uostamiestyje sakė Lenkijos gynybos ministras Wladislawas Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pridūrė, kad Lenkijos įsigyjami povandeniniai laivai yra „skirti veikti Baltijos jūroje, o savo pajėgumus gali panaudoti tiek karinio jūrų laivyno, tiek specialiųjų pajėgų reikmėms“.
Sutartis, kurią pasirašė ministrai pirmininkai Donaldas Tuskas ir Ulfas Kristerssonas, apima ginkluotės paketą bei mokymo ir paramos programą, kurių vertė siekia maždaug 47 milijardus Švedijos kronų (4,8 milijardo JAV dolerių), savo spaudos pranešime paaiškino įmonių grupė „Saab“.
Kyjivo ir Varšuvos konfliktas aštrėja: buvęs premjeras tai laiko antausiu Lenkijai
Pirmąjį povandeninį laivą planuojama pristatyti 2031 m., o paskutinis turėtų atvykti 2038 m.
Tuo tarpu Švedija paskolins Lenkijai modernizuotą „A-17“ tipo laivą, kuris bus parengtas eksploatacijai jau kitais metais, kad Lenkijos jūreiviai galėtų jame treniruotis.
Lenkijos povandeninių laivų įsigijimo programa, pavadinta „Orka“, yra vienas iš aktualiausių Lenkijos karinio jūrų laivyno projektų, nes šiuo metu laivynas teturi tik vieną pasenusį povandeninį laivą, sukonstruotą SSRS dar 1985 m.
Susiję straipsniai
Sutartyje numatyta vykdyti pramoninius mainus, taip pat suteikti logistikos paketas, operatyvinę paramą, parengti reikalingą infrastruktūrą, be to, pagal jos sąlygas Švedija įsigys Lenkijos laivų statyklose sukonstruotą gelbėjimo laivą.
U. Kristerssonas šią sutartį apibūdino kaip „istorinį įvykį“ abiem šalims. Stokholmo duomenimis, Lenkijoje ji turėtų padėti sukurti 7 tūkst., o Švedijoje – taip pat „nemažą skaičių“ darbo vietų.
Lapkričio mėnesį Varšuva paskelbė, kad povandeninių laivų tiekėju pasirinkta bendrovė „Saab“, atmetant kitus Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Pietų Korėjos ir Prancūzijos bendrovės „Naval Group“ pasiūlymus.