Nauja įtampos banga kilo gegužę, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vienam Ukrainos kariniam daliniui suteikė „UPA didvyrių“ vardą. Šis sprendimas sukėlė pasipiktinimą Lenkijoje, nes Ukrainos sukilėlių armija (UPA) Antrojo pasaulinio karo metais etninio valymo kampanijos metu dabartinės Vakarų Ukrainos teritorijoje nužudė dešimtis tūkstančių lenkų.
Lenkijoje V. Zelenskio sprendimas jau tampa svarbia kitų metų visuotinių rinkimų tema. Nacionalistinės politinės jėgos siekia pasinaudoti šiuo klausimu kritikuodamos proeuropietiškus centristus.
Ukrainoje tas pats ginčas įgijo kitokią prasmę. Daugeliui ukrainiečių jis tapo principiniu klausimu, ar užsienio valstybės gali nurodinėti, kokius nacionalinius didvyrius šalis turi gerbti, o tai tapo politiškai svarbu ir pačiam V. Zelenskiui. Kol Rusija kare vaizduoja Ukrainą kaip dirbtinę valstybę, Kyjivas gina savo nacionalinius simbolius.
Kyjivo ir Varšuvos konfliktas aštrėja: buvęs premjeras tai laiko antausiu Lenkijai
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad niekas negalės ukrainiečiams nurodyti, kokius didvyrius pagerbti, kokias šventes švęsti ar kokią istoriją studijuoti.
„Niekas daugiau niekada nediktuos ukrainiečiams, kokius didvyrius pagerbti, kokias šventes švęsti ar kokią istoriją studijuoti“, – sakė K. Budanovas.
Lenkija UPA vykdytas žudynes laiko genocidu. Tuo metu Ukrainoje UPA vertinama kaip laisvės kovotojai, kovoję prieš Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo, o jų palikimas šiandien laikomas įkvėpimu kovoje su Rusija.
Į tai sureagavo Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, panaikindamas V. Zelenskiui skirtą aukščiausią šalies apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną.
Susiję straipsniai
V. Zelenskis netrukus supakavo apdovanojimą į dėžę ir išsiuntė jį atgal į Varšuvą. Be to, jis nedalyvavo praėjusią savaitę Gdanske vykusioje svarbioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europos Sąjungai palankios ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujamos koalicijos vyriausybei toks vienos svarbiausių karo laikotarpio sąjungų silpnėjimas yra nepageidaujamas nukrypimas nuo pagrindinio tikslo – bendro fronto prieš Kremlių.
Vis dėlto D. Tuskas, žinodamas visuomenės jautrumą istorinei temai, ragina abiejų šalių politikus mažinti įtampą. Jis pareiškė, kad abi pusės daro „strateginę klaidą“, eskaluodamos istorinį konfliktą.
Kitais metais D. Tuskas sieks būti perrinktas. Pagrindinis klausimas – ar jo koalicijos nepakeis nacionalistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), politiškai artima K. Nawrockiui, galbūt sudariusi aljansą su kraštutiniais dešiniaisiais, garsėjančiais antivisuomeninėmis nuostatomis Ukrainos atžvilgiu.
Todėl Ukraina ir maždaug 2 mln. ukrainiečių, gyvenančių Lenkijoje, tampa viena svarbiausių rinkimų kampanijos temų. Apie 1 mln. jų į šalį atvyko po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais.
Lenkijoje stiprėja nepasitenkinimas dėl, visuomenės dalies nuomone, pabėgėlių daromos papildomos naštos viešosioms paslaugoms. Dešiniosios politinės jėgos tai laiko proga stiprinti savo pozicijas.
Nors D. Tusko vyriausybė konfliktuoja su K. Nawrockiu, ji jau apribojo dalį socialinės paramos ukrainiečiams, įskaitant pagalbą senjorams ir mažus vaikus auginančioms šeimoms.
V. Zelenskis Ukrainos žiniasklaidai teigė, kad K. Nawrockio sprendimas atimti Baltojo erelio ordiną glaudžiai susijęs su Lenkijos vidaus politika.
„Jie turi rinkimus 2027 metais. Mes čia neturime ko veikti, tai jų vidaus reikalas“, – sakė V. Zelenskis.
K. Nawrockis atmetė kaltinimus politiniu išskaičiavimu.
„Mielas Volodymyrai, pone Prezidente, šis ginčas visiškai nesusijęs su Lenkijos vidaus politika. Tokių klausimų nėra, nes visi lenkai žino ir supranta, kiek blogio Ukrainos nacionalistai padarė Lenkijai, lenkų moterims, lenkų vyrams ir lenkų vaikams“, – atsakė jis.
Praėjusių metų prezidento rinkimų kampanijoje K. Nawrockio pagrindinis šūkis buvo „Pirmiausia Lenkija! Pirmiausia lenkai!“. Jis taip pat perspėjo, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos kelią į Europos Sąjungą, jei Kyjivas nepripažins žudynių ir neatsiprašys.
Tokie pareiškimai reiškia ryškų posūkį po dešimtmečius trukusių abiejų valstybių pastangų įveikti sudėtingą istorinį palikimą. Abiejų šalių lyderiai anksčiau kartu atidengdavo karo aukų memorialus, o Kyjivas neseniai sutiko leisti ekshumuoti ir perlaidoti UPA aukas.
Europos Parlamento narys Arkadiuszas Mularczykas iš PiS dėl kilusio konflikto kaltino Ukrainos vadovybę.
„Lenkijos politinė klasė – ir, manau, visos politinės jėgos – dabar žino, kas yra V. Zelenskis. Jos žino, kaip veikia ukrainiečiai, kad tai vis dar posovietinė valstybė su posovietiniu mentalitetu, kur neveikia metodai ir diplomatija, o veikiau jėga ir arogancija“, – sakė A. Mularczykas.
Varšuvos universiteto politologė Renata Mieńkowska-Norkiene teigė, kad ginčas dėl UPA yra giliai įsišaknijęs Lenkijos politikoje. Anot jos, prezidentas suprato, jog visuomenės nuotaikos tapo mažiau palankios Ukrainai ir ukrainiečiams, todėl toks sprendimas jam beveik nieko nekainuoja.
„Ginčas dėl istorijos leidžia jam sutelkti dešiniuosius ir nacionalistinius sluoksnius aplink save ir savo sprendimą, o tai bus svarbu artėjant rinkimams“, – sakė R. Mieńkowska-Norkiene.
Po pirmųjų solidarumo bangų, kilusių prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, visuomenės požiūris Lenkijoje pastebimai pasikeitė.
PiS atstovas Rafałas Bochenekas pabrėžė, kad Lenkija nori Ukrainos pergalės kare prieš Rusiją, tačiau, jo teigimu, negali leisti, jog būtų negerbiama Lenkija ir jos piliečiai.
Tapęs prezidentu K. Nawrockis dar labiau pastūmėjo PiS į dešinę ir vis dažniau bendradarbiauja su dviem kraštutinių dešiniųjų partijomis – libertarine „Konfederacija“ ir antisemitine Lenkijos karūnos konfederacija, kurios garsėja griežta antivisuomenine retorika Ukrainos atžvilgiu.
„Konfederacijos“ lyderis Krzysztofas Bosakas pirmadienį pareiškė, kad besąlygiška pagalba Kyjivo valdžiai ir Lenkijos įsiskolinimas finansuojant, jo žodžiais, korumpuotą Ukrainos vyriausybę yra žalingi ir neracionalūs.
Lenkijos karūnos konfederacijos lyderis ir Europos Parlamento narys Grzegorzas Braunas, anksčiau Lenkijos parlamente gesintuvu užgesinęs Chanukos menoros žvakes, šią savaitę paragino nutraukti karinę paramą Ukrainai.
Per renginį, skirtą karo metų žudynių aukoms atminti, G. Braunas pareiškė: „Kyjivo režimas nėra nei sąjungininkas, nei draugas. Tai Lenkijos tautos ir Lenkijos valstybės priešas.“
Tokios nuostatos Lenkijoje tampa vis labiau paplitusios.
Valstybinės apklausų agentūros CBOS atliktas tyrimas parodė, kad lenkai palankiai vertina politiką, kuri pirmiausia būtų naudinga jiems patiems, o respondentai teigė, jog ukrainiečiai „piktnaudžiauja savo teisėmis Lenkijoje“.
Socialinė pagalba ukrainiečiams tampa vis jautresniu politiniu klausimu, nors ekonominiai tyrimai rodo, kad darbingo amžiaus ukrainiečių atvykimas Lenkijai atnešė naudos.
Anksčiau šį mėnesį atlikta SW Research apklausa parodė, kad 51,9 proc. respondentų po V. Zelenskio sprendimo dėl UPA pavadinto karinio dalinio savo nuomonę apie Ukrainą ir V. Zelenskį vertina prasčiau nei anksčiau.
Lenkijos socialiniuose tinkluose plačiai išplito vaizdo įrašas, kuriame ukrainietė parduotuvės darbuotoja buvo įžeidinėjama ir užgauliojama lenko pirkėjo. Vėliau šis vyras buvo sulaikytas, o incidentas tapo viena pagrindinių šalies naujienų.
PiS ir toliau kaltina D. Tuską bei jo vyriausybę pernelyg nuolaidžiu požiūriu į Ukrainą. Partija taip pat žada, kad sugrįžusi į valdžią kitais metais laikysis griežtesnės politikos Kyjivo atžvilgiu.
„Lenkijos visuomenė išsigydo tam tikrą idealizmą – įsitikinimą, kad su Ukraina galima kurti partnerystę. Matome, kad tai neįmanoma, todėl nuo šiol turi likti tik griežti ir pragmatiški interesai“, – teigė A. Mularczykas.
Įtampa didėja ir Ukrainoje.
Šią savaitę V. Zelenskis paskelbė apie nacionalinio panteono sukūrimą Ukrainos didvyriams pagerbti. Dalis jo kalbos skambėjo tarsi atsakas Varšuvai.
„Visų didvyrių, kurie per amžius ir skirtingais laikotarpiais kovojo už Ukrainą ir įkvėpė Ukrainą, vardai bus suvienyti ir amžiams įrašyti į mūsų istoriją... Niekas niekada mums nenurodinės, kaip gyventi, kaip kalbėti, ką mylėti, kam būti dėkingiems ar kokius didvyrius gerbti“, – sakė V. Zelenskis.
K. Budanovas konfliktą tarp Varšuvos ir Kyjivo pavadino rimta klaida, tačiau perspėjo, kad situacija gali dar labiau pablogėti.
„Bus dar blogiau, jei visi šiek tiek nepristabdys“, – teigė jis.
Valstybinio Rytų studijų centro Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos programos vadovas Tadeuszas Iwańskis mano, kad suartinti Lenkijos ir Ukrainos požiūrius bus itin sudėtinga.
„V. Zelenskis atlaikė milžinišką Rusijos spaudimą ir didžiulį Donaldo Trumpo spaudimą, kai jis mėgino priversti jį daryti įvairias nuolaidas. Todėl, palyginti su tuo, Lenkijos spaudimas dėl UPA jam beveik neturi reikšmės“, – sakė T. Iwańskis.
Parengta pagal „Politico“ inf.