Straipsnyje aprašyta, kaip Krymas iš „brangakmenio V. Putino imperinėje karūnoje“ tapo skausminga problema, kuri vis labiau veikia Rusijos vidinę ir karinę situaciją. „Newsweek“ pateikia penkis galimus įvykių raidos scenarijus pusiasalyje artimiausiu laikotarpiu.
Pirmasis scenarijus numato, kad V. Putinas stiprina Krymo gynybą ir verčia Rusijos visuomenę už tai mokėti. Jis yra sakęs, kad Rusija didins kuro importą, spartins naftos perdirbimo objektų remontą ir stiprins tiekimą į Krymą sausuma bei jūra.
Anot analitikų, tai tikėtinas scenarijus, nes atitinka V. Putino valdymo modelį – išlaidų absorbavimą, kontrolės centralizavimą ir karo poveikio vidaus politikai neigimą. Tačiau tokia strategija, kaip pabrėžiama, neatkuria normalaus gyvenimo.
Rusijos europinėje dalyje neliko nė vienos neatakuotos naftos perdirbimo įmonės: sunkiausia – Kryme
Krymas tokiu atveju tampa ne saugia „tvirtove“, o sunkiai valdoma erdve, kurią reikia nuolat subsidijuoti. Galiausiai jis virsta finansine našta Rusijos biudžetui ir mokesčių mokėtojams, o ne nauda.
Antrasis scenarijus numato, kad Ukraina be tiesioginės antžeminės operacijos paverčia Krymą „sala“. Birželio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad kelias R-280, jungiantis Rostovą prie Dono su okupuotu Krymu, yra Ukrainos apšaudymo kontrolėje.
Ministerija šį kelią įvardijo kaip pagrindinį sausumos tiekimo koridorių degalams, šaudmenims ir karinei technikai į pietinę Rusijos kariuomenės grupuotę. Tokia strategija reikštų Krymo logistinės izoliacijos didinimą.
Ukraina toliau galėtų smogti logistikos mazgams, sandėliams, štabams, oro gynybos sistemoms ir kitiems užnugario objektams. Jau dabar atakos esą paveikė degalų objektus, energetinę infrastruktūrą ir transporto ryšius Kryme.
Susiję straipsniai
Paradoksas, kaip rašo „Newsweek“, yra tas, kad Krymas formaliai išlieka Rusijos kontroliuojamas, tačiau vis mažiau tinkamas naudoti kaip stabilus logistinis centras. Tai reikštų rimtą iššūkį V. Putino pietinei karinei strategijai.
Trečiasis scenarijus – Maskvos eskalacija kituose frontuose, siekiant parodyti, kad Krymas yra nepasiekiamas. V. Putinas Rusijos valstybinei televizijai teigė, kad Ukrainos smūgiai esą skirti skaldyti Rusijos visuomenę ir priversti Maskvą derėtis Kyjivo sąlygomis.
Šiuo atveju Rusija į spaudimą Krymui atsakytų platesnėmis atakomis Ukrainoje, o ne politikos keitimu pusiasalio atžvilgiu. Tai reikštų eskalacijos ciklo gilėjimą.
Pasak analizės, V. Putinas gali siekti įrodyti, kad joks spaudimas nepakeis Rusijos veiksmų krypties. Tačiau kariniai smūgiai Ukrainoje neišsprendžia Krymo tiekimo problemų.
Ketvirtasis scenarijus Krymą apibrėžia kaip „nuodingą piliulę“ bet kokiose derybose. Jame numatoma diplomatinė įšaldyta situacija, kai pusiasalis lieka Rusijos kontroliuojamas, bet be tarptautinio pripažinimo.
Jungtinės Tautos ir NATO nepripažįsta 2014 m. aneksijos, o Ukraina tvirtina siekianti Krymo susigrąžinimo politinėmis ir karinėmis priemonėmis. Tokiu atveju klausimas lieka neišspręstas.
Tai reikštų tik konflikto atidėjimą, o ne galutinį sprendimą. Krymas išliktų nuolatinės įtampos tašku tarptautinėje politikoje.
Penktasis scenarijus teigia, kad Krymas gali daryti žalą V. Putino režimui, tačiau nekelti tiesioginės grėsmės jo valdžiai. Analitikai primena, kad jis jau yra įveikęs ankstesnes krizes ir toliau teigia, jog Rusija pasieks savo tikslus nepaisydama sunkumų.
Rusijos politinė sistema leidžia kontroliuoti informaciją ir slopinti vidaus spaudimą, todėl Krymo problemos nebūtinai virstų greitais politiniais pokyčiais. Tačiau degalų trūkumas ir apribojimai jau dabar sukelia nepatogumų gyventojams.
Ilgainiui tai gali silpninti stabilumą, nors artimiausiu metu, kaip pabrėžia „Newsweek“, tai nebūtinai reikštų tiesioginę grėsmę V. Putino valdžiai.
Parengta pagal „nv.ua“ inf.