Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pareiškė žurnalistams komentuodamas Suomijos ir Lietuvos svarstymus šiuo klausimu.
Jis tikino, kad Maskva gins savo interesus.
„Priešingai nei tikisi tokį sprendimą priimančios šalys, tai nepadidins jų saugumo. Priešingai, tai žymiai padidins joms gresiantį pavojų, nes prieš tokias šalis bus imtasi atsakomųjų priemonių, kad galėtume užtikrinti savo interesus“,– kalbėjo D. Peskovas.
„Rusija sąmoningai pasirinko ilgalaikio konflikto su Vakarais kelią“: R. Wageneris įspėjo dėl grėsmės
Kaip rašė ELTA, antradienį Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą.
Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o dar 6 Seimo nariai susilaikė.
Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.
Seimo pirmininkas J. Olekas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.
Susiję straipsniai
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.
Birželio pabaigoje Suomija priėmė branduolinės energetikos įstatymo pataisas, panaikindama draudimą įvežti ir dislokuoti branduolinius ginklus šalies teritorijoje. Šios pataisos įsigaliojo liepos 1 d.