CNN apžvalgininkas priminė, kad dėl karo V. Putino reitingai smarkiai smuko, o Rusijos ekonomika toliau silpnėja. Tuo metu Ukraina pradėjo smūgių kampaniją prieš tolimus taikinius Rusijoje, pirmiausia smogdama naftos perdirbimo gamykloms.
N. P. Walsho teigimu, Rusijos vadovui teks apsispręsti, ar didinti eskalaciją Ukrainos ir NATO šalių sąjungininkių atžvilgiu. Šaltinyje pabrėžiama, kad Rusijai gali būti susiklostęs tinkamas metas plėsti karą Europoje.
Baimės, kad Rusija gali atidaryti „naują frontą Europoje“, reiškiamos nuolat. Pasak autoriaus, tokių nuogąstavimų pagrindas yra tai, kad V. Putinas jau suklydo manydamas galintis greitai nugalėti Ukrainoje.
LRT bendradarbis Lenkijoje – apie įtampą su Ukraina: atsakė, kodėl tai yra didžiulė grėsmė
Be pasekmių Ukrainai ir Rusijai, tai reiškia ir dar vieną pavojų – V. Putinas gali priimti klaidingus sprendimus ir ateityje.
Viena vertus, Rusija patiria nuostolių degalų krizės fone, yra priklausoma nuo Kinijos, stokoja kareivių ir priversta kreiptis karinės pagalbos į Irano bei Šiaurės Korėjos režimus. Kita vertus, šalyje gamyklos perorientuojamos karinėms reikmėms, o visuomenėje, įskaitant mokyklas, aktyviai skleidžiama karo propaganda.
Prie to prisideda itin didelės išlaidos kariniam biudžetui. Oficialiai jos siekia 7 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau realiai gali sudaryti beveik pusę visų biudžeto pajamų.
Susiję straipsniai
„Tokiomis aplinkybėmis platesnio masto konfliktas su NATO – priešu, prieš kurį V. Putinas visada pasisakė – galėtų paaiškinti lėtą Maskvos slinkimą į aklavietę Ukrainoje. Taip pat pateisinti visavertę mobilizaciją Rusijos viduje“, – rašoma CNN straipsnyje.
N. P. Walshas pažymi, kad tokiu atveju V. Putinas pagaliau galėtų pareikšti, jog kariauja egzistencinę posovietinio pasaulio kovą. Tai leistų jam nebeatrodyti kaip vadovui, vykdančiam neužtikrintą bandymą įsiveržti į mažesnę kaimyninę valstybę.
Kadangi Aljanso šalys dar nebaigė persiginklavimo, o kai kurios vis dar ginčijasi dėl biudžeto, Rusijai gali susiklostyti tinkamas momentas konfrontacijos bandymui. CNN tekste teigiama, kad būtent tokia padėtis kuria pavojingą dilemą.
„Taigi dilema yra ta, ar V. Putinas jaučiasi saugesnis dalyvaudamas kare prieš Ukrainą, kurio šiuo metu nelaimi, ar kare prieš NATO, kurio pralaimėjimą jis galėtų pateisinti“, – rašoma straipsnyje.
Autorius priduria, kad V. Putino užduotis būtų rasti mechanizmą padėčiai destabilizuoti. Tačiau kartu jis turėtų neprivesti situacijos iki tikro transatlantinių santykių ryžto patikrinimo.
Šaltinyje primenama, kad galimos dvi pagrindinės Rusijos vadovo veiksmų kryptys. Pirmoji – agresyvus bandymas pakeisti karo eigą, antroji – ribotos eskalacijos galimybės.
Į šias galimybes įeina karo veiksmų Ukrainoje tęsimas, taip pat bandymas panaudoti branduolinį ginklą. Kita galima kryptis – tiesioginis arba hibridinis išpuolis prieš NATO valstybes.
Kai kurie Vakarų lyderiai jau rengiasi galimai Rusijos provokacijai, nukreiptai prieš Baltijos šalis arba Lenkiją. Tokia rizika siejama su platesniu klausimu, ar Maskva gali bandyti išplėsti karą Europoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko maksimaliai sulėtinti Rusijos puolimą. Jo teigimu, taip pat pavyko išlaisvinti prie Juodosios jūros esančius rajonus nuo Rusijos laivyno.
Kitu karo etapu V. Zelenskis pavadino kovą dėl dangaus. Pasak Ukrainos prezidento, ją laimės ne tas, kuris turi daugiau teritorijos, o tas, kuris bus techniškai raštingesnis.