Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Rusijos hibridiniu karu siekiama destabilizuoti visuomenę ir paralyžiuoti politinę valdžią.
Vien 2025 metais šalyje užregistruota daugiau nei 1 tūkst. įtartinų dronų skrydžių virš karinės bei kritinės infrastruktūros objektų. Prie to prisideda tyčiniai jūrinių kabelių pažeidimai, siuntinių uždegimai logistikos tinkluose bei masinės kibernetinės atakos.
Oficialiai nustatyta, kad aktyviausia agresorė yra Rusija, o Kinija dažnai įtariama pramoniniu bei moksliniu šnipinėjimu. Skaičiuojama, kad sabotažas, pramoninis šnipinėjimas ir duomenų vagystės Vokietijai kasmet atneša milžiniškus, maždaug 289 milijardų eurų nuostolius.
Rusija pusantrų metų vykdė dronų kampaniją prieš NATO: analizė atskleidė, kuri šalis nukentėjo labiausiai
„Užpuolikai tikisi, kad Vokietijoje jiems vargu ar teks bijoti pasekmių, nes teisinė valstybė nėra pakankamai pasirengusi šiai grėsmingai situacijai. Kalkuliacija aiški: nuolat suduoti mažus adatų dūrius, tikrinti priešininką, kaustyti jo pajėgas.
Patys užpuolikai nesilaiko tarptautinės teisės taisyklių, o savo nuožiūra griebiasi laisvai pasirinktų metodų. Tokiems veikėjams kaip Rusija karas ir taika nėra binarinė būsena, tai – kontinuumas (nenutrūkstama visuma – red. past.).
Perėjimas nuo taikos prie karo metodiškai ir geografiškai panaikinana sienas. Naudojimasis šia pilkąja zona yra strategijos, kuri yra dažnai vadinama „Gerasimovo doktrina“, dalis. Tikslas: stiprinti populistus, ardyti aljansus, silpninti Vakarus“, – rašoma analizėje.
Susiję straipsniai
Ekspertų teigimu, vien pasyvaus atsparumo didinimo neužtenka, nes neįmanoma fiziškai apsaugoti kiekvieno objekto, patruliuoti kiekviename kelyje ar apsaugoti kiekvieno kabelio.
„Vien tik atsparumo didinimo neužteks. Saugoti tiesiog yra per daug ką. Neįmanoma apvalkalu apvilkti kiekvieno kabelio, patruliuoti kiekviename transporto kelyje ar įspėti kiekvieno piliečio“, – dėstoma dokumente.
Ekspertai padarė išvadą, kad Vokietija privalo modernizuoti savo saugumo politiką ir pereiti prie „ribojamojo atgrisymo“ modelio, kuris orientuotas į tiesioginių nuostolių sukėlimą patiems užpuolikams.
Naujoji hibridinės gynybos strategija turėtų remtis trimis pagrindiniais ramsčiais: informaciniu pranašumu, aktyviu atgrisymu ir visuotiniu visuomenės bei infrastruktūros atsparumu.
Strateginiame dokumente išskiriamos keli metodai šiam tikslui pasiekti.
Analitikai siūlo naudoti asimetrinio atsako modelį. Ekspertų manymu, Vokietija neturi kopijuoti tarptautinei teisei prieštaraujančių agresoriaus metodų – teroro ar atakų prieš civilius.
Vietoj to siūloma reaguoti asimetriškai – pavyzdžiui, į kibernetinį ligoninės užpuolimą atsakyti programišių kriptovaliutų piniginių blokavimu arba į dronų skrydžius reaguoti griežtinant ekonomines sankcijas bei didinant karinę paramą trečiosioms šalims.
Siūloma įkurti Federalinį finansinių nusikaltimų tyrimų biurą, kuris, pasitelkdamas dirbtinį intelektą ir masinių duomenų analizę, sektų bei blokuotų hibridinių atakų bei sabotažo finansavimo srautus, įskaitant ir kriptovaliutų transakcijas.
Analitikai pridūrė, kad Federalinei žvalgybos tarnybai (BND) būtina suteikti platesnius įgaliojimus ir teisinį pagrindą aktyviai gynybai, įskaitant atsakomąsias kibernetines operacijas („hackback“ – angl.) bei priešakinį sabotažo atrėmimą.
Naujuose infrastruktūros projektuose – pavyzdžiui, vėjo jėgainėse ar jūriniuose kabeliuose – iškart privalo būti integruojami stebėjimo sensoriai, galintys tapti nacionaline ankstyvojo perspėjimo sistema. Analitikai paragino Vokietijos politikus skubiai pereiti iš analizės režimo į realių veiksmų etapą ir maksimaliai išnaudoti esamas teisines priderinimo galimybes.
DGAP ekspertų manymu, Vokietijai būtina inicijuoti atvirą diskusiją dėl „hibridinės krizės padėties“ statuso – rimto incidento, esančio žemiau NATO 5-ojo straipsnio – į teisinimo.
Toks statusas leistų valstybei legaliai taikyti griežtesnes atsako priemones dar prieš prasidedant konvenciniam konfliktui. Ekspertai taip pat siūlo pradėti glaudesnį bendradarbiavimą su su NATO ir ES partneriais.
Autoriai nurodo, kad viešojoje erdvėje neturėtų būti visiško neaiškumo dėl pamatinių klausimų – pavyzdžiui, „ką NATO saugumo garantijos de facto reiškia hibridinės gynybos kontekste“.
Visgi ekspertai akcentuoja, kad ne visi klausimai gali būti iki galo atsakyti viešai, siekiant išlaikyti strateginį dviprasmiškumą priešininkų atžvilgiu.
Jie apibendrino, kad pasyvus atakų toleravimas tik dar labiau drąsina autoritarinius režimus naujiems išpuoliams. „Trumpai tariant: Vokietija privalo iš analizės režimo peržioti į veiksmų režimą“, – teigiama dokumente.