Ši sistema turėtų būti skirta apsisaugoti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tiksliųjų smūgių. Ji, kaip nurodoma tyrime, turėtų gebėti naikinti manevruojančias balistines raketas ir net hipergarsinius ginklus.
Tyrimo duomenimis, dokumentai atskleidžia iki šiol nežinotą Rusijos ir Kinijos karinio bendradarbiavimo gylį bei kokybę. Šios išvados taip pat esą paneigia Kinijos teiginius, kad ji Ukrainos kare laikosi neutralios pozicijos.
Apie slaptą Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo projektą rašoma „Spiegel“ tyrime, parengtame kartu su Rusijos tyrimų leidiniu „The Insider“ ir Prancūzijos dienraščiu „Le Monde“.
NATO viršūnių susitikime Ukraina atsikovojo JAV palankumą: prakalbo ir apie Lietuvos laimėjimą
Aukšto rango Rusijos ir Kinijos valstybinių gynybos pramonės įmonių atstovai bei Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos pareigūnai dėl šio bendradarbiavimo susitarė per slaptą susitikimą Maskvoje. Jis vyko nuo 2023 m. gegužės pabaigos iki birželio pradžios.
Pasak Londone veikiančio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto eksperto Justino Bronko, šis projektas atrodo motyvuotas siekio anksti perimti tokius ginklus kaip nauja JAV hipergarsinė raketa.
J. Bronko teigimu, tikslas, regis, yra apsaugoti tiek Kiniją, tiek Rusiją nuo tiksliųjų smūgių dideliu atstumu. Projektas turėtų būti orientuotas į tai, kad sistema galėtų būti parengta naudoti apie 2030 m.
Susiję straipsniai
Pagal dokumentus, kartu turėtų būti kuriami vadovavimo ir valdymo įrenginiai antžeminėms raketoms. Taip pat numatoma kurti „labai manevringą valdomąją raketą integruotai oro gynybai“.
Sistema turėtų galėti naikinti hipergarsinius sviedinius paskutinėje jų skrydžio fazėje iki 40 kilometrų aukštyje. Ji taip pat turėtų būti skirta kovoti su vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis, kurių veikimo nuotolis siekia iki 4000 kilometrų.
Prie tokių ginklų daugiausia dirba JAV. Kinijos liaudies išlaisvinimo armija jau ne vienus metus kryptingai rengiasi galimam kariniam susidūrimui su amerikiečiais Ramiajame vandenyne.
Pekino ir Maskvos bendradarbiavimo mastas nustebino net ekspertus. Tokius branduolinius pajėgumus kaip oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemos bei ankstyvojo perspėjimo radarai Rusija iki šiol pasilikdavo sau.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas (CDU) pareiškė esantis susirūpinęs iki šiol viešai nežinomu karinio bendradarbiavimo mastu.
Apie pagrindines tyrimo išvadas informuotas J. Wadephulas „Spiegel“ sakė, kad jos kelia didelį nerimą.
„Išvados apie didelį Kinijos paramos Rusijos kariuomenei mastą yra itin nerimą keliančios“, – teigė J. Wadephulas.
Pasak ministro, Kinija turi suprasti, kad tokie veiksmai pažeidžia absoliučią Europos saugumo interesų šerdį. Jis pridūrė, kad bet kokia parama Rusijos tarptautinę teisę pažeidžiančiam agresijos karui prieš Ukrainą pratęsia karą ir sukelia tik dar daugiau neišmatuojamų kančių.
Praėjusią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministerija dėl to skubiam pokalbiui iškvietė Kinijos ambasadorių Berlyne. Tai įvyko po to, kai „Reuters“ jau buvo pranešusi apie mokymus.
„Spiegel“ duomenimis, Kinijos liaudies išlaisvinimo armija taip pat pasiuntė kelis karininkus kaip karinius stebėtojus į frontą Ukrainoje. Šios žinios dar labiau sustiprina įtarimus dėl augančio Pekino ir Maskvos karinio bendradarbiavimo.