„Informacija, kurią mes gauname iš Lietuvos, Latvijos, kitų NATO valstybių, informaciją, kurią gauname iš skirtingų valstybių tarnybų rodo skirtingus bandymus rengti sabotažą, hibridinius išpuolius. Jais norima sumenkinti mūsų šalių saugumą ir jie yra labai tikėtini, turime būti nepaprastai pasiruošę“, – Prezidentūroje kalbėjo Lietuvoje viešintis E. Rinkevičius.
„Ypač gerai pasiruošę, kai karas Ukrainoje pereis į tą etapą, kai Rusija nebepasieks daugiau jokių pergalių, nesugebės judėti į priekį mūšio lauke, galbūt net ir nepasiekus visiškos Ukrainos pergalės, tačiau tokioje situacijoje Rusija gali netiesiogiai bandyti (NATO – ELTA) 5-ojo straipsnio reagavimo mechanizmus Aljanso lygmeniu, Europos Sąjungos lygmeniu“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį „TV3 televizijai“ sakė, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes. Vis tik, prezidento teigimu, Ukrainą užpuolusi šalis nėra pajėgi vykdyti karinių operacijų dviem frontais. Kartu jis pridūrė, kad Lietuva ruošiasi galimoms provokacijoms.
Ką reiškia Rusijos planuojamos operacijos prieš kaimynines šalis: atsakė, ar verta sunerimti
Artimiausi 12 mėnesių bus esminiai
E. Rinkevičius sako, kad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs Baltijos šalių saugumui. Pasak jo, regione jau dabar vyksta hibridinės operacijos, todėl Lietuva, Latvija ir kitos sąjungininkės turi išlikti budrios bei stiprinti bendradarbiavimą.
„Nemažai kalbėjomės apie dabartinius politikos prioritetus ir hibridines grėsmes, apie kurias taip dažnai girdime iš ekspertų bei mūsų saugumo tarnybų. Artimiausi keli ar dvylika mėnesių iš tiesų bus esminiai Baltijos šalių saugumui“, – trečiadienį Vilniuje surengtoje Lietuvos ir Latvijos prezidentų spaudos konferencijoje sakė E. Rinkevičius.
Latvijos vadovas priminė, kad hibridinės atakos prieš regiono valstybes vyksta jau ne vienerius metus. Anot jo, 2021 m. migracija buvo panaudota kaip priemonė spaudimui prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.
Susiję straipsniai
„Jau matėme, kad hibridinės operacijos vyksta. Prieš kelerius metus hibridiniai subjektai panaudojo migraciją kaip ginklą išpuoliui prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Džiaugiuosi, kad mūsų pasienio tarnybos puikiai susitvarkė atremdamos šiuos migrantų srautus“, – kalbėjo jis.
Prezidentas padėkojo Lietuvai už pagalbą saugant Latvijos sieną bei patikino, kad prireikus Ryga yra pasirengusi atsakyti tuo pačiu.
„Esame dėkingi Lietuvos kolegoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri padeda suvaldyti situaciją prie mūsų sienos. Taip pat esame pasirengę padėti ir draugams lietuviams, jei grėsmės kiltų prie Lietuvos sienų“, – teigė E. Rinkevičius.
Latvijos vadovo teigimu, šalis pasitiki savo institucijų gebėjimu reaguoti į kylančias grėsmes, tačiau dalį jų bus galima įveikti tik glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad visiškai pasikliaujame savo vidaus sistema, ginkluotosiomis pajėgomis ir policija, jog sugebėsime suvaldyti kylančius iššūkius. Tačiau neabejotinai susidursime su įvairiomis grėsmėmis, kurias atremti galėsime tik veikdami kartu. Matėme bandymų rengti sabotažo aktus, tikrinti mūsų sienų saugumą ir atsparumą, todėl turime išlikti budrūs ir stiprinti bendradarbiavimą“, – sakė jis.
E. Rinkevičius taip pat pabrėžė siekį plėsti Lietuvos ir Latvijos karinį bendradarbiavimą.
„Esame pasirengę bendradarbiauti ir kariniu lygmeniu, organizuoti bendras karines pratybas viename iš mūsų poligonų, kuris yra vienas didžiausių Baltijos valstybėse. Esame pasirengę atverti jį bendroms pratyboms ir kariniam bendradarbiavimui“, – pažymėjo Latvijos prezidentas.
Branduoliniai ginklai
E. Rinkevičius nurodė, kad branduoliniai ginklai jo šalyje galėtų būti dislokuojami tik esant kolektyviniam NATO interesui bei gavus atsakingų šalies institucijų pritarimą.
„Mūsų pozicija remiasi NATO dimensija – Latvija yra NATO dalis ir branduolinio atgrasymo planas mums galioja. Taigi, jeigu tai bus nacionalinis, kolektyvinis interesas dislokuoti tokius ginklus, toks sprendimas bus vienaip ar kitaip priimtas reikiamų tarnybų Latvijoje“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo Lietuvoje viešintis E. Rinkevičius.
Jo teigimu, draudimo dislokuoti branduolinius ginklus Latvijos teisės aktuose nėra, tačiau priimant šį sprendimą konsultacijos su NATO sąjungininkais yra būtinos.
„Jeigu branduoliniai ginklai būtų dislokuojami Latvijoje, tie sprendimai būtų priimti tik pasikonsultavus su mūsų NATO sąjungininkais“, – prezidentūroje kalbėjo E. Rinkevičius.
Šiuos pareiškimus E. Rinkevičius išsakė pastaruoju metu intensyvėjant Rusijos hibridinėms atakoms prieš NATO rytinį flangą. Pastaraisiais mėnesiais regiono institucijos fiksuoja dažnėjančius sabotažo, kibernetinių išpuolių, dezinformacijos kampanijų bei neteisėtos migracijos instrumentalizavimo atvejus, o Baltijos šalys ir Lenkija ne kartą perspėjo, kad tokie veiksmai yra platesnės Kremliaus spaudimo strategijos dalis.
Į Lietuvą valstybinio vizito atvykęs Latvijos prezidentas su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda aptarė svarbiausius dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Prezidentai diskutavo apie regiono saugumo stiprinimą, paramą Ukrainai, gynybos klausimus, strateginius infrastruktūros projektus bei ekonominių ryšių plėtrą.