Pasak Jaceko Dobrzynskio, kad Ilja K. [jo pavardė slepiama pagal Lenkijos privatumo įstatymus] Lenkijos atminimo vietose, įskaitant Varšuvos geto didvyrių paminklą, iškabino šūkius, kuriuose buvo šlovinama Ukrainos liaudies armija (ULA) ir Stepanas Bandera, bei išpiešė ULA vėliavą.
S. Bandera buvo Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) lyderis; ši organizacija kartu su savo ginkluotuoju sparnu, ULA, Lenkijoje siejama su karo metais vykdytomis lenkų civilių gyventojų žudynėmis.
„ABW [Lenkijos nacionalinės saugumo tarnybos] pareigūnai ir Nacionalinės prokuratūros tyrėjai surinko įrodymus apie net 47 tokių nusikaltimų“, – sakė J. Dobrzynskis, pridurdamas, kad įtariamasis šiuos veiksmus vykdė nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. rugpjūčio.
Įvardijo galimas gynybos ministro pasitraukimo priežastis: V. Zelenskis pradeda daryti klaidas
ABW pranešė, kad jam taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl ruošimosi įvykdyti sabotažą naudojant nepilotuojamą orlaivį.
Nacionalinės prokuratūros atstovas spaudai Przemyslawas Nowakas ketvirtadienį pareiškė, kad įtariamasis ketino per karinį paradą Varšuvoje 2025 m. rugpjūčio 15 d. virš automobilio, kuriuo važiuos Lenkijos prezidentas, praskraidinti droną.
„Įtariamasis tarėsi, be kita ko, dėl įrenginio tipo, jo įsigijimo išlaidų ir finansavimo, užduoties įvykdymo bei jos įvykdymo patikrinimo, taip pat dėl būdų, kaip sumažinti riziką, kad bus aptiktas“, – sakė P. Nowakas. Jis pridūrė, kad įtariamasis taip pat ieškojo informacijos apie akcijas dronams ir karinio parado maršrutą.
Susiję straipsniai
„Planuota operacija nebuvo įvykdyta, nes įtariamasis buvo sulaikytas“, – paaiškino P. Nowakas.
Ilja K. buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 12 d. ir šiuo metu teismo laukia areštinėje. Pasak P. Nowako, jis veikė siekdamas finansinės naudos, o ne iš ideologinių paskatų.
Įtariamajam gresia laisvės atėmimo bausmė, kurios mažiausia trukmė būtų dešimt metų, ilgiausia – iki gyvos galvos.
Be to, tyrėjai internetinėse žinučių programose nustatė kanalą, kurį priešiškų šalių žvalgybos tarnybos naudojo verbuoti tokių nusikaltimų vykdytojus ir atsiskaityti su jais kriptovaliutomis per Rusijos Federacijoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje registruotas valiutos keityklas.
1943–1945 m. ULA nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje, kurios šiandien yra vakarų Ukrainos dalis, sistemingai nužudė daugiau nei 100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių. Skirtingų istorikų vertinimuose nurodomas skirtingas per lenkų keršto išpuolius nužudytų ukrainiečių skaičius: Lenkijos Nacionalinės atminties institutas (IPN) teigia, kad jų buvo nuo 10 iki 12 tūkst., o ukrainiečiai sako, kad nuo 15 iki 30 tūkst.
Šios žudynės tebėra viena iš jautriausių istorinių ir diplomatinių temų Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.