2023 metų vasarį Rusija sulaukė skaudaus netikėtumo. Retas ir brangus žvalgybinis lėktuvas A-50 buvo užkluptas Ukrainos dronų Rusijos naudotoje Mačiuliščių oro bazėje Baltarusijos Minsko srityje.
Lėktuvas buvo paliktas be jokių apsaugos priemonių, nes Rusijos pajėgos nesitikėjo atakos už 200 kilometrų nuo fronto linijos.
Po trejų metų kažką panašaus pavyko padaryti ir Iranui. Irano pajėgos sunaikino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žvalgybinį lėktuvą AWACS Saudo Arabijos oro bazėje, esančioje už 700 kilometrų nuo Irano.
Į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją atvyko vaikai iš Ukrainos: pasidalijo įspūdžiais
Nenori mokytis
Buvęs Australijos generolas ir karo strategas Mickas Ryanas naujame Lowy instituto tyrime nagrinėjo Vakarų kariuomenių nenorą mokytis iš kitų karų patirties.
„Šiuos du įvykius skiria tai, kad JAV oro pajėgos daugelį metų buvo perspėjamos apie šią grėsmę, tačiau nepadarė jokių išvadų. Taip jos parodė, kad nepakankamai pasimokė iš kitų karų patirties“, – pažymėjo M. Ryanas.
Iki šiol Vakarų karinė strategija daugiausia buvo grindžiama siekiu turėti technologiškai pažangesnes ginkluotės sistemas. Taip pat tikėtasi greitai įveikti priešininką pasinaudojant didesniais kariniais ištekliais.
Susiję straipsniai
Tačiau, „Die Welt“ vertinimu, ateityje to nebepakaks. Tiek karas Ukrainoje, tiek neseniai vykęs karas su Iranu parodė, kad popieriuje gerokai silpnesni priešininkai nebūtinai yra lengvai įveikiami.
Karui užsitęsus, svarbiausi tampa kiti veiksniai, įskaitant visuomenės, infrastruktūros ir ekonomikos atsparumą.
Tokiu atveju lemiamą reikšmę įgyja gynybos pramonės gebėjimas greitai išplėsti masinę gamybą ir kuo greičiau pakeisti sunaudotus šaudmenis bei sunaikintą techniką. Dar svarbiau, kaip greitai kariuomenė ir pramonė sugeba reaguoti į besikeičiančią padėtį fronte.
Svarbiausia greitis
Bendrovės „Palantir“ padalinio Jungtinėje Karalystėje vadovas Louisas Mosley pabrėžė, kad kovojant su gebančiu prisitaikyti priešininku svarbiausia tampa mokymosi ir inovacijų sparta.
„Kai susiduriama su prisitaikyti gebančiu priešininku, svarbūs yra inovacijų ciklų greitis ir gebėjimas mokytis, o ne pati technologijos rūšis“, – interviu „The Wall Street Journal“ sakė L. Mosley.
JAV bendrovė „Palantir“ padėjo Ukrainai sukurti dirbtiniu intelektu paremtą tinklinę sistemą. Ji realiuoju laiku perduoda žvalgybos duomenis kariniams daliniams, kurie vėliau gali atakuoti aptiktus priešo objektus.
M. Ryano teigimu, viena Vakarų kariuomenių problemų yra tai, kad jos mėgina naują techniką pritaikyti prie senų taktinių koncepcijų. Tačiau pačių šių koncepcijų prielaidos nėra kvestionuojamos.
Vokietijos Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris liepos pradžioje leidinio surengtame saugumo viršūnių susitikime perspėjo, kad mūšio laukas sparčiai keičiasi.
„Kalbame apie dirbtinį intelektą, kvantinius skaičiavimus, lazerius ir automatizavimą. Ateityje išvysime strateginių ir technologinių ryšių perversmą“, – sakė C. Breueris.
Pasak jo, technika lemia taktiką, o gebėjimas didinti mastą lemia strategiją. Todėl kariuomenėms reikia lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti.
„Jeigu nesugebėsime nuolat pritaikyti savo ginkluotųjų pajėgų taip, kad jos net ir per trumpą laiką galėtų reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, lemiamu momentu negalėsime laimėti“, – pažymėjo C. Breueris.
Ukrainos pavyzdys
„Die Welt“ pabrėžė, kad Ukraina rodo, kaip toks prisitaikymas gali vykti praktiškai. Pasitelkusi skaitmeninę platformą „Brave1“, šalis sukūrė naują su kariuomene susijusių startuolių ekosistemą, leidžiančią pramonei kuo greičiau reaguoti į naujus fronto poreikius.
Ukrainos inovaciniai gebėjimai tam tikra prasme patvirtina Vakaruose paplitusį įsitikinimą, kad laisvos ir demokratinės visuomenės prireikus gali būti lankstesnės bei išradingesnės už autoritarinius režimus.
Vis dėlto Vakarų vyriausybės ir kariuomenės instituciniu lygmeniu itin lėtai diegia Ukrainos ir Irano karų pamokas. Jų priešininkai, anot M. Ryano, tokie lėti nebuvo.
„Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja sukūrė autoritarinę žinių rinką, kurioje mūšio lauko patirtimi – nuo dronų naudojimo ir elektroninės kovos iki mobilizacijos bei strateginės prievartos – dalijamasi greičiau, nei tai suvokė daugelis Vakarų institucijų“, – teigė M. Ryanas.
Pasak jo, kai vienas šio bloko narys ko nors išmoksta, tas pačias žinias gali perimti ir visi kiti.
Tai aiškiai išryškėjo per karą su Iranu, kai Teheranas prieš JAV bazes ir amerikiečių sąjungininkus Persijos įlankoje panaudojo dronais paremtą strategiją. JAV tam nebuvo pasirengusios, nes nepadarė pakankamų išvadų iš karo Ukrainoje.
„Vakarų karo strategams jau seniai turėjo būti aišku, kad pigiai ir masiškai gaminami bepiločiai orlaiviai yra idealus asimetrinio karo įrankis kariniu požiūriu silpnesniems priešininkams“, – rašoma publikacijoje.