Vienas šaltinis teigė, kad labiausiai tikėtinu O. Syrskio įpėdiniu laikomas Jungtinių pajėgų vadas generolas majoras Mychaila Drapatas, o dabartinis kariuomenės vadas gali būti atleistas per artimiausias kelias dienas. Kitas šaltinis pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas ir svarstomas 11 kandidatų sąrašas.
V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas atsisakė komentuoti šią informaciją, tačiau žurnalistams sakė, kad pirmadienį O. Syrskio atleidimas mažai tikėtinas. Ukrainos generalinis štabas taip pat pareiškė, kad kariuomenės vadas nėra atleistas ir toliau eina pareigas.
Pirmadienį, liepos 20 dieną, socialiniame tinkle „X“ V. Zelenskis pranešė susitikęs su M. Drapatu, tačiau apie galimą kariuomenės vado keitimą neužsiminė. Šis susitikimas buvo vienas iš kelių prezidento pokalbių su aukšto rango karininkais po praėjusią savaitę kilusių protestų dėl buvusio gynybos ministro atleidimo.
Ukrainos laimikis: atakuoti Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai, pramonės parkas, naftos bazė
O. Syrskis savo poziciją išdėstė paties paskelbtame tekste, nors, kaip teigė, paprastai vengia viešų pareiškimų. Jis nusprendė prabilti po to, kai jo tylėjimas vis dažniau buvo vertinamas kaip pritarimas kaltinimams dėl sabotažo ir netinkamo kariuomenės bei Generalinio štabo darbo.
„Man buvo netikėta sužinoti, kad tarp ministro ir manęs kilo konfliktas. Mūsų santykius laikiau darbiniais, kuriuose buvo sudėtingų klausimų ir skirtingų pozicijų, nes būtent tokie turėtų būti dviejų institucijų santykiai per didelį karą“, – rašė O. Syrskis.
Į M. Fedorovą oficialiu vardu ir tėvavardžiu kreipęsis kariuomenės vadas jo atsiprašė. „Jeigu ką nors kuo nors įžeidžiau, atsiprašau. Galiu būti griežtas“, – pareiškė jis.
Susiję straipsniai
Didžiausia nauda - Rusijai
O. Syrskis paragino buvusį ministrą ir visus šią istoriją aktyviai sekančius žmones sutelkti dėmesį ne į asmeninius nesutarimus, o į bendrą tikslą – pergalę. Pasak jo, karo pavertimas dviejų asmenų varžybomis tiesiogiai naudingas Rusijai.
„Ukraina yra didesnė už M. Fedorovą, O. Syrskį ar bet kurį iš mūsų“, – rašė kariuomenės vadas. Jis pridūrė, kad valstybė laikosi dėl savo kariuomenės, institucijų ir milijonų žmonių, atliekančių savo darbą, o ne todėl, kad kuris nors žmogus būtų nepakeičiamas.
O. Syrskis taip pat perspėjo ukrainiečius nesiskirstyti į „M. Fedorovo stovyklą“ ir „O. Syrskio stovyklą“, nes susidariusi padėtis esą yra gerokai sudėtingesnė, nei vaizduojama socialiniuose tinkluose.
„Šis karas bus laimėtas tikru darbu, o ne aplink jį kuriama vieša drama“, – pabrėžė jis.
Kariuomenės vadas išdėstė ir pagrindinį atsakomybės pasidalijimą, kuris, jo teigimu, viešose diskusijose buvo pamirštas. Gynybos ministerija atsako už kariuomenės aprūpinimą, pirkimus ir politiką, o karo strategija bei operacijos mūšio lauke pagal įstatymus priklauso vyriausiojo kariuomenės vado atsakomybei.
Pasak O. Syrskio, taip yra ne todėl, kad jis neva neleidžia kam nors pasiekti rezultatų, o todėl, kad taip instituciniai procesai organizuojami visose pasaulio kariuomenėse. Jis pridūrė, kad gynybos ministro užduotis ir atsakomybė nėra būti karo strategu.
Atmetė kritiką
Kariuomenės vadas atmetė ir kaltinimus, kad neturi strategijos. Pasak jo, karo strategija nėra įrašas socialiniame tinkle – apie ją tiesiogiai pranešama prezidentui, o jos rezultatai pirmiausia matomi fronte.
O. Syrskio teigimu, kiekvienas, reikalaujantis viešai pristatyti strategiją, iš esmės reikalauja ją pristatyti ir priešui. Todėl tokio pobūdžio planai negali būti viešos politinės komunikacijos dalimi.
Jis taip pat paneigė kaltinimus, kad smulkmeniškai kontroliuoja visas karo operacijas. Daugiau kaip 40 metų kariuomenėje tarnaujantis O. Syrskis tvirtino, kad tokio dydžio pajėgų kasdienės veiklos nevaldo susirašinėjimo programėlėmis.
Pasak jo, Ukrainos kariuomenė veikia pagal nustatytą vadovavimo grandinę, o lauko vadai patys priima sprendimus dėl savo dalinių. Kaip pavyzdį jis nurodė naujausią sprendimą suteikti korpusų vadams daugiau galių savarankiškai spręsti dėl karių perkėlimo.
„Keisčiausia kritika, kurią girdėjau, buvo ta, kad aš esą nenoriu kariauti dronais“, – rašė O. Syrskis. Jis priminė prisidėjęs prie atskirų Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų kūrimo ir jų vadu pasirinkęs Robertą „Madyar“ Brovdį, nors tuo metu tai buvo laikoma netradiciniu sprendimu.
Kartu kariuomenės vadas pabrėžė, kad vien dronais karo laimėti neįmanoma. Norint juos veiksmingai naudoti, kariams taip pat reikia artilerijos, minosvaidžių, inžinerinės įrangos, oro gynybos sistemų ir kitų technologijų.
O. Syrskio vertinimu, mėginimas vos per kelis mėnesius pertvarkyti kariuomenę taip, kad ji daugiausia remtųsi dronais, būtų neatsakingas. Toks sprendimas galėtų kainuoti karių gyvybes ir Ukrainos teritorijas.
Nesutarimai Ukrainoje
M. Fedorovas gynybos ministro pareigas ėjo maždaug septynis mėnesius, kol trečiadienį, liepos 15 dieną, buvo atleistas. Per šį laikotarpį Ukraina patobulino karinių priemonių įsigijimo procesus ir pavojingoms užduotims fronto linijoje pradėjo dar labiau remtis nepilotuojamomis sistemomis.
Jam vadovaujant reikšmingų rezultatų pasiekta daugelyje sričių, įskaitant Rusijos karių prieigos prie palydovinio interneto sistemos „Starlink“ panaikinimą. Taip pat buvo pradėta Kyjivo dronų smūgių kampanija prieš Rusijos naftos objektus ir logistikos tinklus.
Nuo sausio Ukrainos kariuomenė, naudodama antžeminius robotinius kompleksus, atliko daugiau kaip 50 tūkst. logistikos ir evakuacijos misijų. Šios sistemos buvo naudojamos siekiant išsaugoti karių gyvybes itin pavojingomis sąlygomis.
Dalis Ukrainos visuomenės O. Syrskį vertina kaip sovietinio tipo išsekinimo karo tradicijai atstovaujantį vadą, kuris karių netektis laiko apgailėtina, tačiau neišvengiama karo dalimi. Šis vertinimas tapo viena iš viešų diskusijų dėl jo vadovavimo priežasčių.
Po atleidimo M. Fedorovas apkaltino O. Syrskį skaldžius žmones ir trukdžius įgyvendinti reformas. Jis patvirtino, kad jų konfliktas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios neteko pareigų.
Buvęs ministras žurnalistams taip pat teigė siekęs, kad O. Syrskis būtų atleistas, nes esą trukdė karinėms reformoms, tačiau V. Zelenskis palaikė kariuomenės vadą. Dėl to dalis ukrainiečių reiškė nusivylimą, kad M. Fedorovas buvo pašalintas vos jo darbo rezultatams tapus matomiems.
Kritikai tvirtino, kad pažangą pasiekiantys pareigūnai Ukrainoje pernelyg dažnai išstumiami iš savo postų. Šis nepasitenkinimas paskatino besitęsiančius gatvės protestus visoje šalyje.
Tūkstančiai žmonių Kyjive ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose išėjo į gatves protestuoti prieš gynybos ministro atleidimą. Sekmadienį, liepos 19 dieną, protestai vyko jau ketvirtą dieną iš eilės.
Dalis demonstrantų reikalavo grąžinti M. Fedorovą į pareigas, ragino atleisti O. Syrskį. Tačiau, kaip pranešta, iki pirmadienio popietės buvęs ministras buvo atmetęs alternatyvias pareigas, kurias jam siūlė V. Zelenskis.
„Bloomberg“ šaltinių teigimu, būtent visuomenės spaudimas po masinių protestų paskatino prezidentą svarstyti kariuomenės vado pakeitimą. Anksčiau apie tai, kad V. Zelenskis svarsto galimybę atleisti O. Syrskį, taip pat pranešė „Financial Times“.
M. Fedorovo atleidimas buvo platesnio Ukrainos ministrų kabineto pertvarkymo dalis. Ketvirtadienį Aukščiausioji Rada patvirtino naują Koreckio vadovaujamą vyriausybę.
Ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko pirmoji pasitraukė iš pareigų, o antradienį už jos atleidimą balsavo 258 parlamentarai. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai V. Zelenskis paskelbė apie planuojamą ministrų kabineto pertvarkymą, o parlamentas vėliau patvirtino ją pakeitusį naujosios vyriausybės vadovą.