Europos valstybės turėtų pasinaudoti susidariusia situacija ir aktyviau įsitraukti į Ukrainos ir Rusijos derybų skatinimą, nes būtent diplomatinis procesas gali padėti užbaigti plataus masto karą. Tai komentare leidiniui „Financial Times“ rašo Semoelė Čarapas (Samuel Charap), analitinio centro RAND Corporation Rusijos ir Eurazijos padalinio vadovas.
Anot autoriaus, karas tęsiasi jau penktą vasarą, o pastaruoju metu, jo vertinimu, Ukrainos pozicijos sustiprėjo. Jis primena, kad Vakarų sąjungininkai toliau didina paramą Kyjivui: Europos Sąjunga skiria 90 mlrd. eurų paskolą, priima naują sankcijų paketą Rusijai, o NATO šalys įsipareigojo kitais metais suteikti mažiausiai 70 mlrd. eurų karinę pagalbą.
Vis dėlto ekspertas pabrėžia, kad vien to nepakanka karui užbaigti. Jo teigimu, greta karinės ir ekonominės paramos turi vykti nuolatinis diplomatinis procesas.
„Nesibaigiantis trumpas karas“: L. Kojala atsakė, ar greitu metu įmanomos derybos
„Be jo pastaruoju metu pagerėjusi santykinė Ukrainos padėtis greičiausiai nepadės pasiekti paliaubų, o gali lemti tolesnę eskalaciją arba karo užsitęsimą“, – rašo S. Čarapas. Analitikas primena, kad po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus JAV suaktyvino diplomatinius kontaktus, o tai padėjo Ukrainai ir Rusijai pirmą kartą nuo 2022 metų surengti tiesiogines derybas.
Tačiau, kaip pažymi autorius, amerikiečių pastangos buvo nepastovios – Vašingtonas keitė požiūrį nuo dalinių paliaubų idėjos iki platesnio politinio susitarimo plano, o vėliau administracijos dėmesį gerokai nukreipė konfliktas su Iranu.
Susiję straipsniai
Šiame kontekste, pasak S. Čarapo, būtent Europos sąjungininkės turi galimybę imtis iniciatyvos. Jis primena, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija jau ragino aktyviau įtraukti JAV ir Europą į pastangas pasiekti paliaubas, tačiau dabar šie pareiškimai turėtų virsti konkrečiais veiksmais.
Eksperto teigimu, reikėtų sukurti nuolatinį derybų procesą, kuriame dalyvautų Ukraina, Rusija, Europos šalys, o jį remtų JAV.
S. Čarapas taip pat atkreipia dėmesį, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaiko didesnį Europos įsitraukimą į diplomatines pastangas. Tuo metu Rusijos ekonominiai sunkumai ir tai, kad Maskvai nepavyko pasiekti lemiamų laimėjimų fronte nepaisant didelių nuostolių, gali paskatinti Kremlių svarstyti derybų galimybę.
Kartu analitikas perspėja, kad vien derybos negarantuoja greito rezultato, tačiau jos būtinos net ir tęsiantis kovoms. Jo teigimu, būtent ilgalaikis dialogas leidžia šalims geriau suprasti viena kitos tikrąsias „raudonąsias linijas“ ir už uždarų durų ieškoti galimų kompromisų.
Autorius pripažįsta riziką, kad Maskva gali pasinaudoti derybų procesu siekdama laimėti laiko arba susilpninti Vakarų paramą Ukrainai. Tačiau, jo nuomone, ne mažiau rizikinga yra tikėtis, kad palankesnis momentas deryboms atsiras vėliau.
Baigdamas ekspertas primena buvusio JAV prezidento Johno F. Kennedy žodžius:
„Diplomatija ir gynyba nėra viena kitą pakeičiančios priemonės. Kiekviena iš jų atskirai pasmerkta žlugti.“ S. Čarapo nuomone, būtent karinės paramos ir diplomatinių pastangų derinys gali priartinti kruviniausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
Parengta pagal UNIAN informaciją