Ekspertai nerimauja, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali laikyti Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpį palankiu momentu agresyviems veiksmams prieš NATO šalis.
Anot analitikų, Rusija gali manyti, kad užpuolus atskiras NATO valstybes JAV nereaguotų pakankamai ryžtingai, o tai Kremliui sukurtų vadinamąjį „galimybių langą“.
Tuo pat metu analitikai pažymi, kad Europos valstybės pagaliau pradėjo rimčiau investuoti į gynybą.
V. Zalužno pasisakymą laiko bandymu įsitvirtinti Ukrainos politikoje: jis yra neteisus
Visų pirma Vokietija paspartino ginkluotės įsigijimo procedūras, tačiau, ekspertų vertinimu, to vis dar nepakanka, kad būtų greitai panaikinti oro gynybos, tolimojo nuotolio raketų ir žvalgybos pajėgumų trūkumai.
Gynybos pramonės ekspertė Susanne Wiegand pabrėžė, kad persiginklavimo tempas neatitinka grėsmių masto.
„Apskritai situacijos vertinimas neatitinka tempo, kurį iki šiol pasiekėme. Judame teisinga kryptimi, tačiau turime veikti dar greičiau“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
Leidinyje taip pat teigiama, kad Europoje ryškėja skirtis tarp valstybių, kurios reikšmingai didina išlaidas gynybai – Skandinavijos šalių, Baltijos valstybių, Lenkijos ir Vokietijos – ir didžiųjų Europos valstybių, kurios dėl biudžeto apribojimų negali taip sparčiai stiprinti savo karinių pajėgumų.
Leidinyje pabrėžiama, kad būtent Ukrainos kariuomenė šiandien turi unikalių šiuolaikinio karo, ypač bepiločių orlaivių naudojimo, įgūdžių, kurių NATO kariuomenėms trūksta.
Per pratybas Ukrainos dronų padaliniai jau pademonstravo pranašumą prieš NATO pajėgas, o tai, ekspertų nuomone, rodo Vakarų nepasirengimą tokio pobūdžio konfliktams.
Atsižvelgiant į tai, „Welt“ pažymi, kad keičiasi ir požiūris į Ukrainą. Jei anksčiau ji daugiausia buvo laikoma paramos gavėja, dabar vis dažniau vertinama kaip svarbi būsima partnerė formuojant Europos saugumo architektūrą.
„Ukraina tapo itin vertingu partneriu. Ukrainiečiai yra vieninteliai, kurie moka atremti Rusijos grėsmę tiek psichologiniu, tiek technologiniu požiūriu“, – teigė S. Wiegand.
Panašios nuomonės laikosi ir Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Revekampas.
Pasak jo, nors Vokietija siekia sukurti stipriausią įprastinę kariuomenę Europoje, šiuo metu šis titulas priklauso Ukrainai. Jis taip pat pabrėžė būtinybę kartu su Kyjivu kurti būsimą Europos saugumo sistemą.
„Tai, kas jau sukurta Ukrainoje inovacijų, technologijų ir kovinės patirties srityse, ateityje bus nepakeičiama mūsų žemyno gynybiniams pajėgumams“, – sakė jis.
„Welt“ padarė išvadą, kad bendradarbiavimas su Ukraina gali padėti Europai ne tik sustiprinti savo gynybą, bet ir sumažinti priklausomybę nuo JAV karinės pramonės.
Jau dabar Vokietijos ir kitų Europos šalių dronų kūrimu užsiimančios startuolės aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos gamintojais, perimdamos karo sąlygomis išbandytą kovinę patirtį ir technologinius sprendimus.