Interviu naujienų agentūrai AP Madyaras teigė, kad Ukrainos smūgiai Krymui yra pirmasis kampanijos etapas, kurio tikslas – padaryti pusiasalį netinkamą Rusijos kariuomenės placdarmui.
„Krymas yra vienas iš pagrindinių konceptualių ramsčių kelyje į karo nutraukimą“, – pabrėžė jis.
Pasak vado, bepiločių sistemų pajėgos šiuo metu aprūpintos tik 14 proc. to, ko reikėtų visos apimties Krymo kampanijai vykdyti. Jis teigė, kad problema nėra Ukrainos gamintojų pajėgumai pagaminti reikiamą kiekį bepiločių orlaivių.
Rusijos europinėje dalyje neliko nė vienos neatakuotos naftos perdirbimo įmonės: sunkiausia – Kryme
„Reikalas ne tas, kad Ukrainos gamintojų gamybos pajėgumai neleidžia mums pagaminti reikiamo kiekio bepiločių. Problema – banali nesavalaikio finansavimo problema: mūsų partneriai lėšas skiria, tačiau jos juda gerokai lėčiau, nei mes planuojame“, – sakė R. Brovdi.
R. Brovdi pabrėžė, kad jo dalinys per pastaruosius mėnesius sunaikino daugiau kaip 300 oro gynybos priemonių – zenitinių raketų kompleksų, radarų stočių ir radioelektroninės kovos įrangos. Jis taip pat nurodė, kad per keturis pastaruosius didelio masto Rusijos raketų apšaudymus iš Krymo buvo paleistos vos penkios raketos.
Pasak jo, tai tapo įmanoma dėl sistemingo Rusijos oro gynybos priemonių naikinimo šiame regione. Taip siekiama išstumti Rusiją iš Krymo ir apriboti pusiasalio naudojimą kariniams tikslams.
Didelė dalis Rusijos naudojamos sovietinės zenitinės artilerijos veikia iš elektros tinklo, todėl Krymo elektros infrastruktūra tapo nuolatiniu taikiniu. Ten, kur Kryme veikia „Starlink“ ryšys, bepiločių sistemų pajėgos dabar gali naikinti net geriausiai apsaugotus objektus.
Susiję straipsniai
Tam, pasak R. Brovdi, vidutiniškai pakanka vos trijų bepiločių, o priklausomai nuo pasirinkto taikinio naudojama skirtingomis charakteristikomis ir kovinėmis galvutėmis aprūpinta amunicija.
„Sąlygų, dėl kurių tampa neįmanoma išsaugoti kokių nors karinių pajėgumų, sukūrimas padarys Krymą neįdomų kaip karinį placdarmą“, – sakė jis.
Parengta pagal „Unian“ inf.