Straipsnyje pažymima, kad visoje zonoje kariuomenė ruošiasi bet kokioms staigmenoms. Kas kelis kilometrus eismą pertraukia kontrolės postai. Statybų technika smėlingame grunte iškasė tranšėjas ir duobes, kad iškastą gruntą būtų galima supilti ant kelių sankryžų.
„Der Spiegel“ duomenimis, po smėlio kalvomis tiesiamos ką tik įrengtos gynybinės galerijos, o medieną sienoms ir lubų konstrukcijoms statybininkai gavo iš aplinkinių pušynų.
Be to, kitose vietose statybų brigados gręžia skyles asfalte pakelėse, į jas įtvirtina aukštus metalinius stulpus ir virš jų tempia plastikinius tinklus.
Nors teigė, kad šaudmenų pakankamai – Ukrainai „Patriot“ D. Trumpas skirti nenori: raketų mes norime
Leidinys paaiškino, kad taip siekiama priversti dronus įsipainioti į tinklus. Ši taktika jau išbandyta mūšių niokojamame Donbase.
„Nors vos už 15 kilometrų esanti Baltarusija į karą kol kas neįsitraukė, jei situacija kada nors pasikeistų, Černobylis iškart atsidurtų vizualaus valdymo (FPV) dronų pasiekiamumo zonoje“, – rašoma straipsnyje.
Susiję straipsniai
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo, kad rizika karui persimesti į šiaurinę kaimyninę šalį auga.
Šių metų birželį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė Baltarusijai ultimatyvų reikalavimą išjungti pietiniuose regionuose veikusias retransliavimo stotis, kurių pagalba Rusija valdė oro smūgius Ukrainai. Baltarusija šį reikalavimą įvykdė.
„Der Spiegel“ pranešė, kad ukrainiečiai vėl užtaisė skylę blizgančiame metaliniame reaktoriaus apvalkale, kurią pramušė Rusijos dronas. Ši vieta gerai matoma: remontui panaudotas metalo lakštas atspindi saulės šviesą kitaip nei likusi konstrukcijos, dengiančios avarinį 4-ąjį Černobylio atominės elektrinės bloką, dalis.
2016 metais virš reaktoriaus griuvėsių buvo uždengta apsauginė konstrukcija, skirta neleisti išsiskirti radioaktyviosioms dalelėms. Ji turėjo tarnauti 100 metų. Tačiau dabar ji jau nebeveikia taip, kaip buvo planuota.
Leidinys paaiškinama, kad taip nutiko dėl to, jog 2025 metų vasarį drono smūgis į pastatą sukėlė smilkstantį gaisrą, sunaikinusį apvalkalo vidinę membraną.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad, Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos teigimu, objekto atstatymui prireiks apie 500 mln eurų. Jis sakė, kad tarptautiniai partneriai jau pradėjo skelbti sumas, kurias yra pasirengę skirti objekto gelbėjimui. Projektas bus įgyvendinamas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.
Ukrainos energetikos ministerija pranešė, jog Tarptautinio bendradarbiavimo sąskaitos donorų asamblėja skirs 30 mln eurų pradiniams Naujojo saugos konfainmento (NSK) atstatymo darbams Černobylio atominėje elektrinėje. Ministerijoje patikslino, kad ši suma bus skirta reikiamų inžinerinių sprendimų parengimui ir išankstiniam įrangos, būtinos NSK funkcionalumui atkurti, pirkimui. Pažymima, kad darbus reikia atlikti iki 2030 metų, atsižvelgiant į esamą metalinių konstrukcijų korozijos riziką, kuri ateityje gali apsunkinti NSK funkcionalumo atkūrimą.
Parengta pagal UNIAN informaciją.