Pasak eksperto, dar birželį ukrainiečiai daug vilčių dėjo į smūgius Rusijos logistikai tiek laikinai okupuotose teritorijose, tiek giliai Rusijos teritorijoje.
Buvo tikimasi, kad tai gerokai susilpnins Rusijos kariuomenės puolamąjį potencialą. Tačiau, kaip pažymi autorius, šie skaičiavimai kol kas nepasiteisino.
Nepaisant rekordiškai didelių okupantų nuostolių, jie tik iš dalies paveikė strateginę situaciją.
V. Zalužno pasisakymą laiko bandymu įsitvirtinti Ukrainos politikoje: jis yra neteisus
J. Ropcke taip pat teigia, kad Ukrainos kariškiai fiksuoja smarkiai išaugusį Rusijos aviacinių smūgių intensyvumą.
Okupantai daug aktyviau naudoja kamikadzės dronus, valdomas aviacines bombas ir tolimojo nuotolio ginklus.
„Tuo pat metu šis požiūris atrodo vis sistemiškesnis: miško juosta po miško juostos, kaimas po kaimo ir tiltas po tilto naikinami siekiant ilgalaikėje perspektyvoje susilpninti Ukrainos logistiką užnugaryje“, – rašo jis.
Susiję straipsniai
Apžvalgininkas atkreipė dėmesį į pasikeitusią Rusijos smūgių Ukrainos užnugariui taktiką.
Jei anksčiau Rusijos atakos dažnai būdavo chaotiškos ir nukreiptos į civilinę infrastruktūrą, dabar Ukrainos karininkai fiksuoja tikslingą logistikos mazgų naikinimo kampaniją.
Kelionės metu žurnalistas matė daugybę objektų, kurie buvo sunaikinti vos prieš kelias valandas ar dienas iki jo atvykimo. Kartu jis pažymi, kad Rusija tokiems smūgiams naudoja balistines raketas ir masines dronų atakas, o tai lemia gerokai didesnį sugriovimų ir aukų skaičių.
Bendraudamas su kariškiais J. Ropcke, kaip pats rašo, išgirdo du pagrindinius vertinimus dėl tolesnės karo eigos.
Pirmojo vertinimo šalininkai teigia, kad jeigu Vakarai, visų pirma Vokietija, ir toliau rems Ukrainą, Kyjivas galiausiai galės laimėti dėl sąjungininkų ekonominio ir pramoninio pranašumo. Vis dėlto pats autorius į tokią prognozę žvelgia atsargiai.
„Rusija vis dar gauna reikšmingą karinę ir pramoninę paramą iš Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano. Dėl šių veiksnių užsitęsęs išsekimo karas Ukrainai tampa itin sudėtingas“, – primena jis.
Antrasis vertinimas, kurį išsakė vienas Ukrainos karininkas, yra gerokai pesimistiškesnis. Jo nuomone, Rusijoje reikia sukelti vidaus politinę krizę anksčiau, nei ji sugebės pasiekti savo operacinius tikslus Ukrainoje.
Pasak karininko, iniciatyva mūšio lauke šiuo metu iš esmės tebėra Rusijos pusėje, ypač Kramatorsko ir Slovjansko kryptimis.
Kaip rašo J. Ropcke, Ukrainos smūgiai giliai Rusijos teritorijoje „daugiausia tarnauja tam, kad Rusija būtų priversta atsisakyti savo karinių tikslų dėl politinių ar ekonominių priežasčių – arba bent jau suteikia tokią viltį“.
Idealiu atveju tai galėtų įvykti nuvertus paties Vladimiro Putino aplinką. Žurnalisto kalbintas karininkas įvertino, kad sunku pasakyti, ar tai kada nors nutiks.
Savo apžvalgoje J. Ropcke taip pat teigė, kad Ukraina aktyviai dirba modernizuodama savo ginkluotąsias pajėgas technologiniu požiūriu.
Pasak jo, robotinių sistemų, autonominės logistikos ir bepiločių technologijų plėtra turėtų sumažinti personalo poreikį ir nuostolius, kartu didinant veiksmų mūšio lauke efektyvumą.
„Po šios savaitės Ukrainoje mano įspūdis išlieka dvejopas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įspūdingu greičiu stiprina savo pajėgumus daugelyje sričių.
Tačiau Rusija vis dar sugeba tęsti puolimo operacijas nepaisydama milžiniškų nuostolių ir toliau daryti karinį spaudimą. Remiantis daugelio fronto karių įspūdžiais, šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie strateginį lūžį Ukrainos naudai“, – rašo J. Ropcke.