Analitikai atkreipė dėmesį, kad Rusija nesileis į rimtas derybas ir neieškos kompromisų, kol Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas manys turintis galimybę pasiekti savo maksimalistinius reikalavimus.
Ukrainos „Patriot“ sistemos išlieka vienintelėmis sistemomis, galinčiomis perimti Rusijos balistines raketas.
Rusijos gamybos persiorientavimas į balistinių raketų gamybą greičiausiai atspindi V. Putino įsitikinimą, kad Maskva gali pasinaudoti dabartiniu Ukrainos perėmimo raketų trūkumu ir priversti Kyjivą nusileisti bei priimti jo maksimalistinius reikalavimus.
Kyjivas po naktinės atakos: liepsnos apėmė pastatus
Anot analitikų, diktatoriaus „pergalės teorija“ grindžiama prielaida, kad Maskva gali laimėti išsekimo karą, jeigu Rusijos pajėgos išlaikys iniciatyvą ir nuolat veršis į priekį visame fronto ruože.
Tuo pačiu Kremlius tikisi, kad smogdamos Ukrainos miestams ir infrastruktūrai Rusija išsekins tiek Ukrainos gynybinius pajėgumus, tiek Vakarų paramą.
„Rusijos gamybos persiorientavimas į balistines raketas prisidės prie Rusijos pastangų artėjančią žiemą palaužti Ukrainos valią priešintis.
Kremlius įsitikinęs, kad gali pasinaudoti Ukrainoje jaučiamu perėmimo raketų trūkumu ir taip išvengti būtinybės pradėti prasmingas derybas ar daryti nuolaidas dėl savo maksimalistinių reikalavimų.
Todėl pastaruoju metu smarkiai sumažėjęs priešraketinių perėmimo raketų tiekimas „Patriot“ oro gynybos sistemoms prisidės prie karo pratęsimo iki 2027 metų“, – pabrėžia ISW ekspertai.
Susiję straipsniai
ISW analitikai pateikė duomenis, rodančius, kad nuo 2026 metų balandžio balistinių smūgių prieš Ukrainą intensyvumas didėja. Jei balandį Rusija paleido 61 raketą, gegužę jų buvo 107, birželį – 134, o liepą – jau 198.
Sekmadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dar kartą pareiškė, kad Rusija nepritaria karo Ukrainoje įšaldymui ir kad bet koks susitarimas turi atsižvelgti į vadinamąsias „pirmines karo priežastis“.
ISW ekspertai tikisi, kad 2026–2027 metų žiemą Rusija dar intensyviau smogs Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainoje beveik nebeliko nepažeistų elektrinių. Rusijos smūgiai taip pat sunaikino daugybę geležinkelio stočių, ligoninių, universitetų ir civilinių įmonių.
Ekspertų vertinimu, Kremlius artimiausiomis savaitėmis planuoja pradėti plataus masto smūgių kampaniją prieš Kyjivo energetikos infrastruktūrą, siekdamas sutrikdyti Ukrainos pastangas stiprinti energetikos objektus ir pasinaudoti tuo, kad valstybei vis dar trūksta balistinių raketų perėmimo priemonių.
Analitikai taip pat pažymi, kad Rusija keičia tolimojo nuotolio smūgių sistemų gamybos prioritetus, daugiausia dėmesio skirdama ginklams, kurie gali patikimiau įveikti Ukrainos oro gynybą ir tiksliai pataikyti į taikinius.
Nuo 2026 metų balandžio Rusija peržiūri balistinių ir sparnuotųjų raketų gamybos prioritetus, bandydama pasinaudoti Ukrainos „Patriot“ sistemoms skirtų perėmimo raketų trūkumu, teigė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vado pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.
„Apskritai pagrindinių raketinių ginklų rūšių gamybos mėnesio planas šiuo metu įgyvendinamas 110–120 proc. lygiu. Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, liepos mėnesį Ch-101 gamybos planas įvykdytas 140 proc., „Kalibr“ – 111 proc., o Ch-35 sparnuotųjų raketų – 200 proc.“, – sakė jis.
Be to, Rusija pertvarkė bepiločių orlaivių gamybą, daugiau dėmesio skirdama greitesniems reaktyviniams „Geran-4“ ir „Geran-5“ dronams, kuriuos sunkiau numušti.
Tai susiję su tuo, kad pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos vis veiksmingiau kovoja su rusiškais stūmokliniais atakos dronais, įskaitant ankstesnes „Geran“ versijas.
Antradienio naktį Rusija balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą. Mieste pasigirdo virtinė galingų sprogimų.
Ševčenkivskio rajone kilo gaisras sandėliuose, taip pat buvo pataikyta į vaikų ligoninės teritoriją. Vietoje susidarė du krateriai, buvo pažeisti pastato langai ir dujų vamzdis. Įvyko dujų nuotėkis, kurį jau pašalino dujų tarnybos darbuotojai.