Londono analitinio centro RUSI vyresnysis mokslinis bendradarbis Jackas Watlingas teigė, kad Ukrainos smūgiai skirti pakirsti įsitikinimą, jog Rusija gali tiesiog leisti karui tęstis.
„Logiška manyti, kad pasiekus tam tikrą ribą tai veikia, tačiau ar Ukrainai pavyks tą ribą pasiekti – įdomus klausimas“, – sakė J. Watlingas. Jis pridūrė, kad tai priklauso ne tik nuo Ukrainos, bet ir nuo Europos finansinės paramos.
Nors daugumos Ukrainos smūgių nuotolis nesiekia 200 kilometrų, šiemet smarkiai padaugėjo atakų didesniais atstumais. Organizacijos ACLED duomenimis, liepą tokių smūgių buvo tris kartus daugiau nei sausį.
Dronai Vokietijoje kelia vis daugiau klausimų: du pastebėti virš karinės bazės
AP analizėje nurodoma, kad Ukraina daugiausia taikėsi į keturias pagrindines taikinių kategorijas.
Pirmiausia, Kyjivas sustiprino atakas prieš naftos infrastruktūrą, siekdamas sumažinti Kremliaus pajamas iš degalų eksporto ir sukelti benzino bei dyzelino trūkumą Rusijos gyventojams.
Taip pat buvo smogiama gynybos pramonės objektams, siekiant susilpninti ilgalaikius Rusijos ginklų gamybos pajėgumus, įskaitant raketų „Flamingo“ gamybą.
Liepą ir rugpjūtį Ukraina atakavo mažmeninės prekybos bendrovės „Wildberries“ sandėlius. Kyjivas teigia, kad bendrovė padeda aprūpinti Rusijos kariuomenę, tačiau Maskva tokius kaltinimus neigia.
Susiję straipsniai
Be to, Ukraina atakuoja Rusijos oro gynybos sistemas ir radarus, siekdama atverti kelią savo ginkluotei, ypač Rusijos kontroliuojamame Kryme.
Vis dėlto AP pažymi, kad dalis smūgių galėjo padaryti minimalią arba visai nepadaryti jokios žalos. Agentūra nurodo, kad gegužę ir birželį Ukraina pranešė smogusi keliems Rusijos palydovinio, žvalgybinio ir radiotechninės žvalgybos objektams, tačiau AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos didelės žalos neparodė.
Ukraina padvigubino ginkluotės gamybą ir gamina vis daugiau įvairių ginklų, tačiau vis dar nepajėgia pagaminti tiek raketų, kiek jų reikia.
Nors šalis pradėjo spręsti tokių raketų kaip „Flamingo“ navigacijos problemas, jos vis dar nėra tokios tikslios ar sunkiai aptinkamos kaip Vakarų analogai. Dėl to, pasak AP, norint įveikti Rusijos oro gynybą ir užtikrinti raketos prasiveržimą, dažnai tenka paleisti šimtus bepiločių orlaivių.
„Tai brangus ir daug laiko reikalaujantis karo būdas, nes, pasak J. Watlingo, tik 5–9 proc. Ukrainos paleistų raketų įveikia Rusijos priešlėktuvinę gynybą“, – rašo AP.
Agentūra taip pat pažymi, kad didėjant Ukrainos smūgių intensyvumui stiprėjo ir Rusijos atakos. Kyjivas susiduria su rimtais sunkumais ginantis dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gaminamų „Patriot“ zenitinių raketų trūkumo.
Jungtinių Tautų Organizacijos (JT) duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Ukrainoje žuvo 1 396 civiliai gyventojai. Tuo pat metu, remiantis tos pačios organizacijos informacija, Rusijos valdžia pranešė apie 250 žuvusių civilių per tą patį laikotarpį.
Parengta pagal „Unian“ inf.