Apie tai, kad regionams nustatyti karių pagal kontraktą verbavimo planai, liudijo vietos valdžios institucijų nutekinti duomenys.
Remiantis vietos administracijų ataskaitomis, kurias liepos pabaigoje išanalizavo Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Janis Kluge, 2024 m. Belgorodo srityje beveik visuose rajonuose vietos valdžia turėjo išsiųsti į karą mažiausiai 0,3 proc. visų gyventojų.
Siekdami įvykdyti verbavimo planą, verbuotojai vis dažniau griebiasi prievartos metodų, įskaitant žmonių grobimą tiesiog gatvėje ir studentų viliojimą į kariuomenę apgaulės būdu.
Kas turėtų įvykti, kad pasikeistų režimas Rusijoje: vienas aspektas gali pražudyti
Birželį Penzos srityje prasidėjo reidai prieš vyrus, kurie anksčiau turėjo problemų su teisėsauga. Pranešimų apie suintensyvėjusius reidus prieš vyrus taip pat gauta iš Udmurtijos, Uljanovsko ir Rostovo sričių.
Panašių priemonių ėmėsi Tatarstano, Amūro ir Jaroslavlio sričių valdžia, taip pat Kalugos, Voronežo ir Archangelsko valdžios institucijos, rašė „The Wall Street Journal“.
„Vietos valdžia patiria milžinišką spaudimą kasmet surinkti pakankamą skaičių karių. Jie žino, kas turi skolų, kas yra tiriamas ir kas neseniai neteko vairuotojo pažymėjimo, todėl tikslingai imasi būtent šių vyrų“, – „Financial Times“ sakė J. Kluge.
Susiję straipsniai
Žmogaus teisių gynėjų teigimu, šiomis priemonėmis siekiama išvengti naujos mobilizacijos bangos.
„Akivaizdu, kad V. Putinas atideda naują mobilizacijos bangą, todėl Gynybos ministerija turi didinti spaudimą įvairioms žmonių kategorijoms, kad šie pasirašytų kontraktus“, – sakė antikarinio projekto „Idite lesom“ įkūrėjas Grigorijus Sverdlinas.
Teisininkas Artemas Klyga pareiškė, kad pareigūnai „bando išspausti maksimumą iš kiekvienos vyrų kategorijos“.
Antrąjį šių metų ketvirtį Rusijos valdžiai pavyko į kariuomenę pritraukti 93 tūkst. karių pagal kontraktą, rodo J. Kluge išanalizuoti regionų biudžetų išlaidų duomenys.
Taigi naujokų verbavimas Rusijoje stabilizavosi ties maždaug 1 tūkst. žmonių per dieną riba, teigiama ekonomisto naujienlaiškyje.
„Jei federalinio biudžeto duomenys po kelių savaičių patvirtins šią tendenciją, tai gali reikšti, kad spaudimas surengti dar vieną mobilizacijos bangą nėra toks didelis, kaip atrodė metų pradžioje“, – pažymėjo J. Kluge.
Nauja mobilizacija Rusijai gali sukelti bent tiek pat rizikos, kiek ir naudos, „Financial Times“ paaiškino šaltinis, artimas Gynybos ministerijai.
„Politinis didelių mobilizuotųjų nuostolių poveikis, kartu su tikėtinu dideliu dezertyrų skaičiumi, šalies viduje gali turėti itin neigiamų pasekmių“, – teigė šaltinis.
Lygiagrečiai su priverstiniu verbavimu karo prievolės ir komplektavimo tarnybos siunčia šaukimus, skirtus karinės apskaitos duomenims patikslinti.
Nuo 2026 m. Rusijos karo prievolės ir komplektavimo tarnybos turi teisę tokius šaukimus išduoti ištisus metus. Žmogaus teisių gynėjų teigimu, ši priemonė dažnai naudojama kaip spaudimo įrankis, siekiant priversti žmones stoti į tarnybą.
Nors, pasak Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo, per pusmetį sutartis su Rusijos kariuomene pasirašė „beveik 200 tūkst. žmonių“, dideli nuostoliai privertė Rusiją didžiąją dalį naujokų siųsti pirmojoje fronto linijoje esančių dalinių papildymui, o ne rezervams formuoti.
Jei Rusijai nepavyks padidinti karių pagal kontraktą verbavimo tempo arba surengti mobilizacijos, „Rusijos daliniai vėl pradės sekti, o laikui bėgant dėl to taps pažeidžiami“, pareiškė Carnegie fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
„Sustos ne tik puolimas, bet laikui bėgant Rusijos kariuomenė susidurs ir su rimtais užimtų pozicijų praradimais“, – teigė M. Kofmanas.




