Rusija gali suintensyvinti išpuolius prieš Baltijos valstybes ir Lenkiją, Maskvai siekiant dar labiau įbauginti Ukrainą remiančias šalis. Apie tokią grėsmę „Bloomberg“ pranešė vienas Europos žvalgybos pareigūnas, panoręs likti neįvardytas, kad galėtų kalbėti laisvai.
Pasak jo, esama požymių, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos svarsto vadinamąsias hibridinio karo operacijas. Jos galėtų apimti sabotažą prieš infrastruktūrą arba „svetimos vėliavos“ operacijas.
Vienas Europos vyriausybės pareigūnas taip pat teigė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) informavo regiono valstybes apie galimą Rusijos ataką. CŽA atsisakė tai komentuoti.
Vis dėlto neatmetama ir galimybė, kad Rusija tik mėgina sudaryti įspūdį, jog svarsto išpuolių Europoje eskalavimą. Vyriausybės pareigūno teigimu, tai galėtų būti informacinė operacija, skirta baimei kurstyti.
Įspėjo, kad vienoje srityje turime stebėti Rusijos veiksmus: čia jie tapo jautresni
Tas pats pareigūnas pabrėžė, kad nėra jokių požymių, jog Rusija rengtųsi įprastinei karinei atakai ar invazijai. Susirūpinimas šiuo metu pirmiausia siejamas su galimais hibridiniais veiksmais.
Atviri grasinimai
Rusija buvo siejama su sužlugdytu 2024 metų sąmokslu nužudyti Vokietijos gynybos pramonės vadovą. Maskva taip pat ne kartą grasino Baltijos valstybėms atsakomaisiais veiksmais, nes, kaip teigia pati Rusija, Ukraina naudojasi jų teritorija kariniams dronams paleisti.
Vienu atveju Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) perspėjo Latviją, kad „narystė NATO neapsaugos jūsų nuo atsakomųjų veiksmų“. Jis pridūrė, jog „sprendimų priėmimo centrų Latvijoje koordinatės yra gerai žinomos“.
Susiję straipsniai
Tačiau nėra jokių įrodymų, kad Baltijos valstybės būtų susijusios su Ukrainos dronų išpuoliais. Pasitaikė atvejų, kai dėl elektroninio slopinimo sutrikus valdymui dronai nuklysdavo į šių šalių oro erdvę.
„Didžiausią susirūpinimą šiuo metu kelia virtinė sabotažo operacijų“, – teigė buvęs Pentagono pareigūnas, didelę JAV specialiųjų operacijų patirtį turintis ir dabar analitiniame centre „Center for Strategic and International Studies“ (CSIS) dirbantis Sethas Jonesas. Jo teigimu, galimos grėsmės apima „pasikėsinimus nužudyti ir atsitiktinai nuklydusius dronus ar raketas, „žaliuosius žmogeliukus“, veikiančius Baltijos šalyse ar jų apylinkėse, bei sprogimus įvairiuose objektuose“.
Šie perspėjimai pasirodė po praėjusią savaitę Vokietijos Leipcigo-Halės oro uoste įvykusio incidento. Šis oro uostas yra svarbus NATO karinės logistikos centras ir Europoje įsikūrusi Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ bazė.
Oro uostas laikinai sustabdė skrydžius, kai šalia Ukrainos orlaivio buvo aptiktas dronas su sprogmenimis. Be to, vienas krovininis lėktuvas ore susidūrė su nedideliu nenustatytu objektu.
Kitą dieną virš svarbios karinės bazės Vakarų Vokietijoje taip pat buvo pastebėti skraidantys dronai. Incidentai sustiprino nerimą dėl galimų hibridinių veiksmų prieš Ukrainą remiančias valstybes.
„Viena iš galimų žinučių, kurias jie tokiais veiksmais nori pasiųsti, yra „nesikiškite į mūsų reikalus, rūpinkitės savo Vokietijos nacionaliniais interesais ir nustokite rūpintis savo kaimynais“, – incidentą su dronu komentavo Hamburge įsikūrusio fondo „Institute for Peace Research and Security Policy“ hibridinio karo tyrėjas pulkininkas leitenantas Thilo Geigeris.
Signalai iš Lietuvos
NATO narės per liepą Ankaroje vykusį Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą įsipareigojo 2026 metais Ukrainai skirti 80 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos. 2027 metais pažadėta skirti „bent jau lygiavertę sumą“.
Praėjusią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas įspėjo, kad Rusija svarsto galimybę panaudoti užgrobtus Ukrainos dronus „svetimos vėliavos“ operacijai. Tokiu atveju galėtų būti surengta dronų ataka prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Baltijos regione.
Šiuo metu Lietuvoje teisiami penki asmenys, kaltinami tuo, kad 2024 metais Rusijos karinės žvalgybos užsakymu organizavo išpuolius. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat anksčiau perspėjo, kad Rusija gali planuoti išpuolius prieš regiono energetikos ir ryšių infrastruktūrą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjimus apie galimus Rusijos išpuolius atmetė ir pavadino juos „siaubo istorijomis“. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, D. Peskovas tvirtino, kad tokiomis kalbomis esą siekiama pateisinti NATO karinių pajėgumų telkimą Baltijos valstybėse.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva, kaip rodo tyrimai, smarkiai išplėtė vadinamąjį šešėlinį karą prieš Europą. Pranešama, kad Rusijos hibridinių išpuolių skaičius regione nuo 2022 iki 2023 metų išaugo keturis kartus, o nuo 2023 iki 2024 metų – tris kartus.
Nors duomenų apie tokias atakas vis dar nedaug, JAV Helsinkio komisija nustatė, kad nuo 2022 metų vasario iki 2024 metų lapkričio NATO valstybėse buvo įvykdyta beveik 150 hibridinių operacijų. Jos galimai susijusios su Rusija.