„Gavę pranešimų, kad Rusijos prezidentas V. Putinas rugpjūčio 13 d. apsilankė Etorofu saloje, iškvietėme Rusijos ambasadorių Japonijoje Nikolajų Nozdriovą į Užsienio reikalų ministeriją ir pareiškėme griežtą protestą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Primename, kad V. Putinas ketvirtadienį pirmą kartą apsilankė Tolimuosiuose Rytuose esančiose Kurilų salose.
Rusijos ir Japonijos santykius jau seniai kartina įtampa dėl šių ginčijamų salų, Japonijoje vadinamų Šiaurinėmis teritorijomis, kurias 1945 m. užėmė Sovietų Sąjunga.
Ukraina perdavė JAV derybininkams karo užbaigimo pasiūlymus: viliasi vieno
Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V. Putinas užfiksuotas Kurilų salose. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis apsilankė žuvų perdirbimo gamykloje, kur buvo pavaišintas ikrais.
Į Kurilų salas V. Putinas atvyko po vizito netoliese esančioje Rusijos Sachalino saloje, kur šalies karinis jūrų laivynas rengė pratybas.
Sachaline V. Putinas surengė pasitarimą „dėl Rusijos rytinių sienų saugumo užtikrinimo“, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Susiję straipsniai
Japonija dėl vizito pareiškė griežtą protestą. Jos santykiai su Rusija dar labiau pablogėjo Maskvai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, tuo metu Rusijos ryšiai su Kinija ir Šiaurės Korėja sustiprėjo.
„Šiaurinės teritorijos (...) tiek istoriniu požiūriu, tiek pagal tarptautinę teisę yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis, todėl Japonijos vyriausybė pareiškia griežtą protestą prieš šį vizitą“, – savo pareiškime teigė užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.
Strategiškai svarbų vulkaninės kilmės salyną į šiaurę nuo Hokaido salos Sovietų Sąjunga užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir nuo to laiko jame išlaiko karinį buvimą.
JAV išreiškė paramą
JAV ambasadorius Japonijoje pabrėžė Vašingtono paramą Tokijui ginče dėl Kurilų salų po to, kai čia ketvirtadienį apsilankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„JAV ir toliau tvirtai remia svarbiausią savo sąjungininkę ir pripažįsta Japonijos suverenumą Šiaurinėse teritorijose“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė JAV ambasadorius George'as Glassas, pavartodamas japonišką salų grupės pavadinimą.
Diplomatas pridūrė, kad „tuo metu, kai JAV ir Japonijos aljansas yra orientuotas į gerovės skatinimą visame Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, Vašingtonas „griežtai atmeta bet kokius veiksmus, kurie kenkia jo taikai ir stabilumui“.
Atšiaurus klimatas, mažai gyventojų
Keturios ginčijamos salos priklauso vulkaniniam Kurilų salynui, plačiu lanku besidriekiančiam nuo Rusijos Kamčiatkos pusiasalio iki pagrindinės šiaurinės Japonijos salos Hokaido.
Sovietų Sąjunga karą Japonijai paskelbė tik 1945 m. rugpjūčio 8 d., jau po atominės bombos numetimo ant Hirošimos ir likus šešioms dienoms iki karo pabaigos.
Abiejose šalyse salų pavadinimai panašūs: rusiškai jos vadinamos Kunaširu, Chabomajais, Šikotanu ir Iturupu, o japoniškai – Kunaširu, Habomajumi, Šikotano sala ir Etorofu sala.
Atšiauraus klimato salose gyvena apie 20 tūkst. Rusijos piliečių, tačiau jose gausu naudingųjų iškasenų, įskaitant auksą ir sidabrą, o aplinkiniuose vandenyse plyti turtingi žvejybos plotai.
1945 m. užėmusi salas Maskva deportavo apie 17 tūkst. jose gyvenusių japonų.
Vėliau salos įgijo strateginę reikšmę – per Šaltąjį karą jose veikė oro ir jūrų bazės, Sovietų Sąjungai konfrontuojant su JAV ir artimiausia jų sąjungininke Ramiojo vandenyno regione Japonija.
Ne kartą atrodė, kad vis atsinaujinančiose, o po to vėl sustojančiose Tokijo ir Maskvos derybose retkarčiais pavyksta pasiekti pažangos. 1956 m., kaimynėms užmezgus diplomatinius santykius, Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas pasiūlė pagal taikos sutartį Japonijai grąžinti dvi ginčijamas salas.
Nors 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai derybos buvo atnaujintos, pažangos jose nepasiekta.
2010 m. tuometis prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju Rusijos vadovu, apsilankiusiu ginčijamoje teritorijoje. Vėliau, eidamas ministro pirmininko pareigas, D. Medvedevas joje lankėsi dar kelis kartus.