„Jei kalbame apie ketvertą, tai skamba silpnai, bet nėra taip blogai – tai ne vienetas ar dvejetas, tai ne nulis. Jis vis dėlto atspindi tam tikrą pasirengimo lygį.
Jei palygintume su mokykla, tai būtų pirmasis sėkmingas (įvertinimas – red. past.), nuo kurio atsispiri ir judi toliau. Tad sakyčiau, kad mūsų pasirengimo lygis gana žemas, bet esame tokiame lygyje, kuriame sugebėsime išgyventi“, – tikino pulkininkas.
A. Zile teigė, kad nors veiksmų planai jau parengti ir pasirengimas nuolat didėja, dar laukia daug darbo.
Latvijoje buvo paskelbtas oro pavojus: veiksmų ėmėsi NATO naikintuvai
„Tai silpnas rezultatas, bet ne nulis. Esame kelyje pasirengimo link, ir jis nuolat gerėja. Turbūt iš karto paminėsiu blogiausią scenarijų – jei kiltų karinė grėsmė, karinė agresija prieš mūsų šalį – mūsų lauktų daug netikėtumų ir turėtume imtis veiksmų.
Taigi, galima sakyti, kad turime statyti lėktuvą jau skrisdami. Nesvarbu, kaip ruošiamės, niekada nebūsime pasirengę viskam, tačiau imamasi priemonių, kad būtume pasirengę geriau ir atsparesni“, – kalbėjo Krizių valdymo centro vadovas.
LSM teigimu, Latvijos krizių valdymo centras jau daugiau nei metus koordinuoja karinį ir civilinį bendradarbiavimą grėsmės atvejais. Centro metinis biudžetas siekia beveik du milijonus eurų.
Susiję straipsniai
Latvijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino, kad NATO naikintuvai numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną, apie kurį prieš tai skelbė latvių kariuomenė.
Dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje netoli Boževos ežero, esančio už maždaug 5 kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje, Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė Rugajų savivaldybės administracijos vadovė Sandra Kapteinė.
Šios vasaros pradžioje Latvijos gyventojai gavo keletą pranešimų į mobiliuosius telefonus apie galimą grėsmę oro erdvėje. Šalyje sudužo ir sprogo keli dronai. Manoma, kad šie incidentai greičiausiai buvo susiję su dronais, kurie buvo paleisti vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir priartėjo prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskrido.