Ukrainos saugumo studijų centro ekspertas Oleksandras Kovalenka leidiniui paaiškino, kad Šiaurės Korėjos kariai greičiausiai būtų naudojami Rusijos pasienio teritorijoms saugoti ir taip galėtų išlaisvinti dalį Rusijos pajėgų.
„Tuomet Rusija galėtų apie 15 tūkst. kareivių permesti į frontą Vovčansko, Charkivo, Sumų ar net Černihivo kryptimis“, – pažymėjo jis.
Kartu O. Kovalenka nesitiki, kad Šiaurės Korėjos kariai kovos Ukrainos teritorijoje.
Kim Jong Unas pagerbė sovietų karius: simbolinis gestas atskleidė glaudžius ryšius su Maskva
Rusijos karo analitikas Ruslanas Levijevas sutiko su šiuo teiginiu.
„Vienas dalykas yra atkovoti Rusijos teritoriją, o visai kitas – būti tarptautiniu mastu pripažintoje Ukrainos teritorijoje ir dalyvauti agresyviame kare. Diplomatiniu požiūriu tai yra dvi visiškai skirtingos sąvokos“, – aiškina jis.
R. Levijevas taip pat mano, kad Maskva turi pakankamai kareivių ir jai nereikia į kovas įtraukti užsienio karių. Tai patvirtina ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto ekonomisto Janio Kluge vertinimai.
Susiję straipsniai
„Nors šiemet Rusijos verbavimo kampanija rodo sunkėjimo požymių, regionų išlaidų duomenys rodo, kad Rusija vis dar kasdien užverbuoja apie 1 tūkst. karių pagal sutartį“, – pažymi J. Kluge.
Šiaurės Korėjos raketų tiekimas
Neseniai Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR) pranešė, kad Šiaurės Korėjos raketų dalinys perkeliamas į Rusijos Voronežo sritį ir gali būti aprūpintas 120 balistinių raketų.
O. Kovalenka mano, kad Rusija siekia paleisti daugiau raketų, kad „sėtų dar daugiau teroro“.
Karo ekspertas Jurijus Fiodorovas Šiaurės Korėjos raketas taip pat vadina „teroro ginklais“. Interviu „Deutsche Welle“ jis teigė, kad „pataikyti į nedidelį taikinį Šiaurės Korėjos ginklais yra labai sunku“.
Jis įsitikinęs, kad Rusija šiomis raketomis tyčia apšaudys gyvenamuosius rajonus.
R. Levijevas teigė, kad šiame karo etape balistinės raketos atliks svarbų vaidmenį. Jei Rusijos raketų atsargos iki žiemos išseks, jo teigimu, „Šiaurės Korėja vis dar turės atsargų, todėl Ukraina negalės atsikvėpti“.
Visgi nė vienas iš „Deutsche Welle“ kalbintų ekspertų nemano, kad Šiaurės Korėjos įsitraukimas lemtų lūžį Rusijos kare prieš Ukrainą.
JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) ekspertė Jenny Town teigė, kad laikas, kai Šiaurės Korėjos įsitraukimas galėjo reikšmingai pakeisti padėtį, jau praėjo.
Pasak jos, Rusija ir Šiaurės Korėja sukūrė abiem pusėms naudingą partnerystę, kuri tikriausiai bus stiprinama viso karo Ukrainoje metu. O. Kovalenka taip pat nesitiki, kad okupantai pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų fronte, tačiau jį neramina artėjanti žiema.
„Spalis, lapkritis ir gruodis Ukrainai gali būti labai sunkūs“, – sakė jis.
Rusijos pajėgos galėtų pasinaudoti galimu nauju kariniu persigrupavimu, iš fronto atitrauktais kariais, kuriuos pakeistų Šiaurės Korėjos pajėgos, taip pat didėjančiu balistinių raketų srautu.
„Tai nebūtų palanku karo eigai ir Ukrainos kariuomenės interesams“, – sakė J. Fiodorovas.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.