D. Trumpas sekmadienį, likus dienai iki pratybų pradžios, pareiškė, kad nurodė Pentagonui sumažinti kasmetinių manevrų „Ulchi Freedom Shield“ mastą, ir paminėjo savo „gerus santykius“ su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Pchenjano valstybinė žiniasklaida trečiadienį sukritikavo šias pratybas ir pavadino jas „labiausiai tiesiogine ir atvira grėsme“, nors D. Trumpo nurodymo nepaminėjo.
Seulo kariuomenė po keleto valandų informavo, kad pratybos bus baigtos penktadienį, o ne rugpjūčio 27 d., kaip planuota iš pradžių. Pasak Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto, šis sprendimas buvo priimtas „JAV pusės siūlymu“.
JAV sumažinus pratybų su Seulu apimtį – Kim Jong Uno reakcija
Pentagonas teigė, kad „gerokai sumažintos“ pratybos „išsaugos esminę parengtį ir (…) (nesukels) jokio neigiamo poveikio JAV mokymo tikslams“.
Šios pratybos skirtos pasirengti galimai Šiaurės Korėjos atakai.
Manyta, kad jas sudarys du etapai: pirmasis, kuriame dėmesys skiriamas gynybai nuo galimų Šiaurės Korėjos keliamų grėsmių, turėjo tęstis iki penktadienio; o antrasis, sutelktas į kontrpuolimą, turėjo vykti nuo rugpjūčio 24 iki 27 d. Dabar manoma, kad antrojo etapo buvo atsisakyta.
Susiję straipsniai
Vienas Pietų Korėjos kariuomenės pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Seulas šį sprendimą laiko „neįprastu“.
Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja jau seniai piktinasi šiomis pratybomis ir laiko jas invazijos generaline repeticija.
Trečiadienį paskelbtuose valstybinės naujienų agentūros KCNA komentaruose teigiama, kad jos kelia „labiausiai tiesioginę ir atvirą grėsmę“ Šiaurės Korėjai ir „regiono saugumui“. Juose neminimas D. Trumpo nurodymas ar jo noras atnaujinti derybas su Kim Jong Unu, su kuriuo jis užsiminė palaikantis ryšį.
Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto vyresnysis tyrėjas Hong Minas sakė, kad Pchenjanas sąmoningai nepaminėjo D. Trumpo. Šiaurės Korėja „laikėsi bendrųjų principų, tarsi visiškai nežinotų“ apie D. Trumpo komentarus, naujienų agentūrai AFP teigė jis.
„Žinojimo demonstravimas galėtų rodyti tam tikrą abipusį supratimą“, tačiau apsimetimas, kad ji nieko nežino, liudija, jog šis klausimas galėtų tapti svarbiu derybų punktu bet kokiuose būsimuose pokalbiuose su D. Trumpu, pažymėjo Hong Minas.
„Daug saugesnė“
Pradiniame pranešime savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas pavadino pratybas nedraugiškomis šalies, kuri su juo elgėsi pagarbiai, atžvilgiu.
Seulo prezidentūra antradienį pažymėjo, kad pratybos neatspindi „jokių ketinimų pulti Šiaurės Korėją ar eskaluoti įtampą Korėjos pusiasalyje“.
D. Trumpas tvirtino, kad dėl savo santykių su Kim Jong Unu jis daro padėtį „daug saugesnę“.
Pirmadienį paklaustas, ar Kim Jong Unas atsakė į jo prašymus surengti pokalbį, D. Trumpas pažymėjo: „Taip, atsakė.“
Jis nurodė, kad diskusijos buvo „labai teigiamos“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
„Nuolat spėliojama, kad Vašingtonas galėtų siekti atnaujinti derybas su Pchenjanu prieš lapkričio mėnesį JAV vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus“, – AFP sakė buvęs Šiaurės Korėjos studijų universiteto prezidentas Yang Moo-jinas.
„Trumpui susitikimas su (…) Kim Jong Unu galėtų suteikti galimybę užsitikrinti užsienio politikos palikimą“, – pridūrė jis.
Leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, antradienį pranešė, kad D. Trumpas spaudžia padėjėjus surengti susitikimą su Kim Jong Unu jau šį rudenį.
„Pratybų sumažinimas galėtų turėti teigiamos įtakos galimam JAV ir Šiaurės Korėjos dialogui“, – AFP teigė „Ewha“ moterų universiteto profesorius Park Won-gonas.
„Bendrų pratybų sustabdymas visada buvo Šiaurės Korėjos būtina sąlyga dialogui su JAV“, – pridūrė jis.
D. Trumpas ir Kim Jong Unas tris kartus susitiko per jo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, tačiau per antrąją susitikimų dar nebuvo.
Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje yra dislokavusios apie 28,5 tūkst. karių, kad sustiprintų šalies gynybą. Tai 1950–1953 m. Korėjos karo, kuris baigėsi ne taikos sutartimi, o paliaubomis, palikimas.
D. Trumpas ne kartą kritikavo ilgalaikius JAV aljansus, taip sukeldamas abejonių dėl Vašingtono įsipareigojimo užtikrinti saugumą Azijos rytuose ir pakurstydamas regioninių partnerių susirūpinimą.