Ukrainos oro gynyba susiduria su raketų-perėmėjų trūkumu dėl užsitęsusios Rusijos oro atakų kampanijos. CNN anksčiau skelbė, kad vienas Ukrainos „Patriot“ kompleksų net dešimt savaičių nebuvo naudojamas dėl kritiškai sumažėjusių raketų atsargų.
Tuo pat metu Ukraina turi gerokai daugiau galimybių kovoti su smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais nei su balistinėmis raketomis. Dėl šios priežasties Kyjivas ieško papildomų sprendimų miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai sustiprinti.
Vienas tokių sprendimų – senųjų sovietinių S-300 kompleksų modernizavimas ir naujų jiems skirtų raketų kūrimas. Atsargos senųjų sovietinių raketų taip pat palaipsniui senka.
Ukrainos plieno gamybos milžinės susiduria ne tik su nuolatiniais apšaudymais: rinkoje – negailestingi reikalavimai
Atsargos pulkininkas Robertas Hamiltonas anksčiau teigė, kad Ukraina kartu su JAV dirba prie senųjų S-300 raketų modernizavimo arba naujesnės jų versijos kūrimo. Pasak jo, naujoji sistema galėtų pradėti veikti artėjant 2026 metų pabaigai, tačiau gamybos pajėgumai išliktų riboti – planuojama pagaminti apie 100–200 raketų per metus.
Iki gaudama „Patriot“ sistemas Ukraina daugiausia rėmėsi būtent S-300 kompleksais. Dar 2022 metais tuometinis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė, kad S-300 veikia efektyviai, tačiau Ukraina negamina joms skirtų raketų ir yra priversta naudoti tik turimas atsargas.
Vienu akivaizdžiausių galimų raketų šaltinių laikoma Graikija. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Atėnai gavo dvi S-300PMU-1 sistemas ir 175 raketas 5V55U, kurios iš pradžių buvo užsakytos Kiprui.
Šios sistemos Kiprui nebuvo pristatytos dėl krizės santykiuose su Turkija, todėl galiausiai atsidūrė Graikijoje. Atėnai jas iki šiol naudoja savo oro gynybos sistemoje.
Susiję straipsniai
Teoriškai šios raketos galėtų padėti Ukrainai laimėti laiko iki modernizuotų raketų gamybos pradžios. Vis dėlto Graikija neskuba atsisakyti savo S-300 sistemų.
Viena pagrindinių priežasčių – saugumo situacija regione. Atėnai savo oro gynybos sistemą laiko svarbia atgrasymo nuo Turkijos priemone, todėl nenori atsisakyti S-300, kol joms nebus rastas visavertis pakaitalas.
Liepą Graikija patvirtino iki 4 mlrd. JAV dolerių finansavimą daugiasluoksnei oro gynybos sistemai „Achilo skydas“ sukurti. Į ją daugiausia turėtų būti integruotos Izraelio sistemos, galinčios atremti įvairių tipų grėsmes – nuo bepiločių orlaivių iki balistinių raketų.
Tačiau ši modernizacija nereiškia, kad S-300 būtų galima nedelsiant perduoti Ukrainai. Graikų analitiko George'o Tsogopouloso teigimu, Atėnams reikia laiko visiškai pakeisti rusiškus kompleksus.
Sprendimą lemia ir politiniai veiksniai. G. Tsogopoulosas mano, kad po kelių prieštaringai vertintų incidentų Graikijos ir Ukrainos santykiai tapo įtemptesni.
Jis kaip pavyzdį nurodo gegužę įvykusį incidentą, kai netoli Lefkados salos Graikijos institucijos aptiko Ukrainos jūrinį bepilotį orlaivį. Be to, Atėnai baiminasi neigiamos Maskvos reakcijos, jei strateginės oro gynybos sistemos būtų perduotos Ukrainai.
Anksčiau Rusija tvirtino, kad Graikijai esą reikalingas Rusijos leidimas perduoti šiuos kompleksus trečiajai šaliai. Tačiau Graikija, būdama NATO narė, nepripažįsta Rusijos pretenzijų kontroliuoti jos ginkluotės perdavimą.
Pasak G. Tsogopouloso, techniškai S-300 perdavimas Ukrainai galėtų būti įgyvendintas tarpininkaujant JAV arba Norvegijai. Vis dėlto, jo vertinimu, politinės pasekmės Atėnams dėl to išliktų tokios pačios.
Parengta pagal „Unian“ inf.