Ekonomistas savo ekonominių ir geopolitinių iššūkių vertinimą gegužę pristatė Maskvos biržos Nikickio klube. Jo teigimu, Rusijos karinė ekonomika stagnuoja dėl didelių gynybos išlaidų, griežtų pinigų politikos apribojimų, sankcijų ir Ukrainos vykdomų smūgių.
Kaip pranešama, VEB vadovas Igoris Šuvalovas sekmadienį atleido A. Klepačą po to, kai jo vertinimai pasirodė žiniasklaidoje. Teigiama, kad sprendimas priimtas gavus „nurodymą iš aukščiau“.
Ekonomistas prognozavo, kad Rusija gali tęsti išsekimo karą ir išvengti pralaimėjimo, tačiau kartu rizikuoja susidurti su socialine krize ir dar labiau atsilikti nuo JAV, Kinijos bei Ukrainos ekonomikos ir technologijų srityse.
Rusija dėl ginčijamų salų kviečiasi Japonijos ambasadorių: reakcijos iš karto nesulaukė
A. Klepačas taip pat teigė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos uostų, naftos, chemijos ir logistikos infrastruktūrai yra reikšminga makroekonominė kliūtis Rusijos ekonomikos plėtrai.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į aukštą pagrindinę palūkanų normą – 2025 m. birželį ji buvo pasiekusi 21 proc., o šiuo metu siekia 14 proc.
„Kremlius ir toliau spaudžia Centrinį banką mažinti pagrindinę palūkanų normą, kad sudarytų ekonominio stabilumo įspūdį ir padidintų kapitalo prieinamumą Rusijos gynybos pramonei, nepaisant išliekančio infliacinio spaudimo dėl valstybės finansų“, – pabrėžė ISW.
Susiję straipsniai
Analitikai priminė, kad 2024 m. birželį V. Putinas apibrėžė Rusijos pergalės Ukrainoje teoriją kaip strategiją, paremtą užsitęsusiu išsekimo karu.
Tuo pat metu ekspertai jau ne kartą pabrėžė, kad Rusijai vis sunkiau išlaikyti tokį karo metodą, nes kariuomenės nuostoliai viršija mobilizuojamų karių skaičių, karo kaina auga, o Kremlius perdėtai vertina savo pasiekimus fronte.
„ISW vertina, kad Rusijos kariuomenė sistemingai teikia V. Putinui klaidinančią informaciją apie padėtį fronto linijose, iš dalies dėl Rusijos ginkluotosiose pajėgose paplitusios melo kultūros, kurią „karo ekspertai“ vadina „gražiomis ataskaitomis“.
Tikėtina, kad V. Putinas apie Rusijos ekonomines problemas žino daugiau nei apie padėtį fronte, tačiau yra pasiryžęs kurti ekonominio stabilumo įspūdį, nepaisydamas įrodymų apie tebesitęsiančias Rusijos ekonomikos problemas“, – teigiama ataskaitoje.
Kartu analitikai nurodė turintys „įtikinamų įrodymų“, kad ekonomisto vertinimas atitinka realią padėtį. Tai esą patvirtina, kad V. Putino pergalės teorija susiduria su rimtomis problemomis.
Rusijos vyriausybė įgyvendino neoptimalias ekonomines priemones, skirtas karui Ukrainoje finansuoti, ir tai prisidėjo prie daugelio dabartinių Rusijos ekonomikos problemų: augančių ir netvarių karinių išlaidų, didėjančios infliacijos, didelio darbo jėgos trūkumo ir mažėjančio Nacionalinio gerovės fondo.
Visa tai kelia sudėtingų iššūkių Rusijos pinigų ir makroekonominei politikai.
„Rusijos ekonomika greičiausiai greitai nesugrius be papildomų rimtų sukrėtimų, tačiau blogėjanti Rusijos ekonominė padėtis didina vidaus kaštus, su kuriais V. Putinas turi susidurti, ir reikalauja iš Rusijos žmonių dar didesnių aukų dėl jo žlugusio karo“, – padarė išvadą analitikai.