Šiame kontekste ypatingo dėmesio sulaukė neskelbtas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą. Į Rusijos sostinę jis atskrido amerikiečių kariniu transporto lėktuvu C-17A, o po kelių valandų išskrido atgal.
Tiksli kelionės priežastis nežinoma. „The Atlantic“ pažymi, kad tokie JAV žvalgybos pareigūnų vizitai į Rusiją yra itin reti.
Paskutinį kartą CŽV direktorius Rusijoje lankėsi 2021 metų lapkritį. Tuomet Williamas Burnsas perspėjo Maskvą, kad JAV žino apie Vladimiro Putino planus įsiveržti į Ukrainą.
CŽA vadovo vizitas Maskvoje – ar verta sunerimti Lietuvai: tai paaiškina NATO pasiruošimą
Šį kartą vizito priežastis, kaip teigiama, galėtų būti didėjanti Rusijos eskalacijos grėsmė.
Rusija patiria didelių nuostolių
„The Atlantic“ duomenimis, Kremliaus padėtis šiuo metu išlieka sudėtinga. Ukraina vis dažniau smogia kariniams objektams ir naftos infrastruktūrai, esančiai toli nuo fronto linijos.
Susiję straipsniai
Tuo pat metu Rusijos kariuomenė ir toliau patiria didelių nuostolių, o jos puolimas išlieka ribotas.
Gegužę Didžiosios Britanijos Vyriausybės ryšių centro vadovė Anne Keast-Butler pareiškė, kad žuvusių Rusijos karių skaičius kare prieš Ukrainą artėja prie 500 tūkst.
„The Atlantic“ teigia, kad būtent Rusijos silpnumas gali padaryti V. Putiną pavojingesnį ir paskatinti jį imtis rizikingų veiksmų.
Visų pirma, kaip skelbia „The Wall Street Journal“, JAV žvalgyba baiminasi, kad Rusija gali pabandyti surengti ribotą išpuolį prieš vieną iš NATO valstybių, siekdama patikrinti Aljanso pasirengimą reaguoti.
Gali bandyti išbandyti NATO
Toks scenarijus būtų rizikingas ir pačiai Rusijai, nes galėtų priversti Europos šalis gerokai greičiau stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir smogti Rusijos objektams.
Tačiau V. Putinas galimą konfliktą su NATO gali vertinti kaip galimybę sukelti krizę Aljanso viduje. Jei JAV nereaguotų į išpuolį, Maskva galėtų pabandyti įrodyti, kad NATO kolektyvinės gynybos principas iš tikrųjų neveikia.
Šiame kontekste NATO praėjusią savaitę surengė didelio masto JAV vadovaujamas oro pratybas virš Lenkijos ir Baltijos regiono.
Kai kurie skrydžiai vyko netoli Rusijos Kaliningrado srities.
Tuo pat metu pastarosiomis savaitėmis Europoje užfiksuota nemažai įtartinų incidentų – nuo sprogmenimis aprūpintų dronų aptikimo iki gaisrų ir sprogimų pramonės bei kituose strateginiuose objektuose.
Kai kurių šalių valdžia dalį šių incidentų sieja su Rusija, nors Maskva neigia savo dalyvavimą.
V. Putinas gali ruoštis naujai mobilizacijai
Nepaisant galimų planų plėsti konfliktą, pagrindiniu Kremliaus tikslu išlieka pergalė Ukrainoje. Rusija sustiprino balistinių raketų smūgius Ukrainos infrastruktūrai, bandydama pasinaudoti oro gynybos sistemų trūkumu.
„The Wall Street Journal“ duomenimis, Maskva gali ruoštis naujai plataus masto mobilizacijai, kad papildytų kariuomenę ir atkurtų puolamąjį potencialą.
Taip pat neatmetama galimybė, kad šią žiemą Rusija bandys surengti plataus masto smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos sistemą.
Tačiau „The Atlantic“ mano, kad Kyjivas neturėtų kapituliuoti, nes Ukrainos valdžia supranta galimo Rusijos diktato pasekmes.
Kodėl 2027 metai?
Pagal „The Atlantic“ pateikiamą scenarijų, jei Ukraina sugebės išgyventi žiemą ir toliau smogti Rusijos teritorijai, V. Putinas 2027-ųjų viduryje gali persvarstyti savo strategiją ir sutikti užbaigti karą.
Vienas iš veiksnių gali būti artėjantis valdžios pasikeitimas JAV.
Jei po 2028 metų prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus ateitų Ukrainai palankesnis politikas, Kremlius gali norėti derėtis su dabartine JAV administracija.
Galimame susitarime galėtų būti dauguma Donaldo Trumpo 28 punktų plano nuostatų, tačiau be reikalavimo Ukrainai pasitraukti iš šiuo metu jos kontroliuojamų teritorijų.
V. Putinui tai galėtų būti būdas pagerinti santykius su Vašingtonu prieš D. Trumpo prezidentavimo pabaigą, pasiekti sankcijų panaikinimą, pabandyti sugrąžinti Rusiją į Didįjį septynetą (G7) ir susilpninti NATO vienybę.
Tuo pat metu leidinys pažymi, kad D. Trumpo administracija turi galimybių jau dabar sulaikyti Kremlių. Visų pirma Vašingtonas gali perspėti Maskvą, kad tolesni slapti išpuoliai Europoje turės pasekmių.
J. Ratcliffe'o maršrutas taip pat buvo iškalbingas: pakeliui į Maskvą jis sustojo Latvijoje. Šios šalies ministras pirmininkas jo kelionę pavadino „labai geru signalu“, o tai gali reikšti, kad buvo aptarti Europos saugumo klausimai.
Tai būtina tam, kad V. Putinas niekada nepadarytų išvados, jog turi galimybę pradėti karą, kurį sugebėtų laimėti prieš NATO.