„Aptariame atakas Leipcige. Taip pat akivaizdu, kad jos turi visus valstybės remiamo terorizmo požymius. Kyla klausimas, ką dėl to darysime. Jau iškvietėme Rusijos ambasadorių“, – prasidedant ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Airijoje sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
ELTA primena, kad Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas antradienį apkaltino Rusiją dėl incidento su dronu ir paskelbė apie baudžiamąsias priemones.
„Mūsų tarnybų duomenys aiškiai rodo Rusijos įsitraukimą“, – sakė A. Dobrindtas.
Nors rastas dronas – Rusijos, Kremlius kaltina Vokietiją einant eskalacijos keliu: neva mato ryšį su Antru pasauliniu karu
Nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, anot jo, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas priskirtinas vadinamiesiems žemesnio lygio agentams. Pasak A. Dobrindto, išpuolio modelis „atitinka žinomą Rusijos operacijų modelį“. Policijos tyrimas ir žvalgybos duomenys patvirtina, kad už šį išpuolį atsakinga Rusija.
J. Wadephulas sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėliniam laivynui – padidintas.
Susiję straipsniai
Rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo–Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.
Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.
Federalinė prokuratūra incidentą pavadino rimtu išpuoliu prieš Vokietijos transporto ir logistikos infrastruktūrą.
Atmetė V. Putino teiginius
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas trečiadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, neva Berlynas „suklastojo“ įrodymus, kad galėtų apkaltinti Maskvą dėl praėjusį mėnesį nepavykusios drono atakos Leipcigo oro uoste.
„Yra priešingai“, – Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo Airijos Viklou mieste kuluaruose sakė J. Wadephulas.
Antradienį Vokietija oficialiai paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už rugpjūčio 4 d. incidentą ir paskelbė baudžiamąsias priemones.
V. Putinas antradienį atmetė kaltinimus ir iki šiol pateiktus įrodymus pavadino „suklastotais“, teigdamas, esą kanclerio Friedricho Merzo vyriausybės reakciją pirmiausia lėmė vidaus politikos motyvai.
Vokietijos pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai netoli Ukrainos krovininių lėktuvų Leipcigo–Halės oro uoste buvo rastas sprogmenų prikrautas dronas, ir prieš pat svarbius rinkimus trijose Vokietijos žemėse. Tačiau J. Wadephulas atmetė V. Putino teiginius, kad toks laikas pareiškimui pasirinktas taktiniais sumetimais.
Ministro teigimu, jei būtų buvę atsižvelgta į rinkimus, vyriausybė galbūt būtų vengusi būtent dabar viešai apkaltinti Rusiją, nes toks žingsnis „natūraliai sukelia daug diskusijų, ypač per rinkimų kampanijas Rytų Vokietijoje“.
Rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje rinkėjai sekmadienį rinks naują regiono valdžią, o po dviejų savaičių rinkimai vyks šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje ir Berlyno mieste-žemėje.
Saksonija-Anhaltas ir Meklenburgas-Pomeranija priklausė buvusiai komunistinei Rytų Vokietijai, kur nemažai žmonių vis dar laikosi tam tikrų prorusiškų pažiūrų.
J. Wadephulas teigė per susitikimą Viklou sulaukęs didelio ES kolegų palaikymo po to, kai Vokietija paskelbė uždarysianti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros įstaigą Berlyne.
Pasak ministro, dėl atakos Leipcige Rusijos diplomatinius atstovus taip pat iškvietė kitos ES valstybės narės, tarp jų Prancūzija, Nyderlandai ir Suomija.
Vengrija perspėjo apie Rusijos keliamą grėsmę
Vengrijos vyriausybė pareiškė, kad nesėkmingas išpuolis naudojant sprogmenimis užtaisytą droną Vokietijos Leipcigo oro uoste rodo, kad Rusija kelia grėsmę Europos saugumui.
„Vengrija yra didžiai susirūpinusi dėl didėjančio Rusijos hibridinių veiksmų skaičiaus ir intensyvumo Europos teritorijoje“, – antradienį vakare platformoje „X“ parašė užsienio reikalų ministrė Anita Orban.
Pastaruoju metu Vokietijoje įvykę incidentai parodė „vis pavojingesnį ir neapgalvotą elgesio modelį, kuris kelia rimtą grėsmę Europos saugumui ir atsparumui“.
„Vengrija visiškai solidarizuojasi su Vokietija ir yra pasirengusi padėti savo partnerei kovoti su hibridinėmis grėsmėmis“, – pridūrė A. Orban.
Hibridines grėsmes paprastai sudaro karinių, ekonominių, žvalgybinių ir propagandinių taktinių veiksmų derinys.
Vokietija antradienį pareiškė, kad būtent Rusija yra atsakinga už rugpjūčio 4 d. įvykusį drono išpuolį Leipcigo oro uoste, kai tarp Ukrainos krovinių lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonavimo mechanizmu. Nepilotuojamoji skraidyklė nesprogo.
Netrukus po to netoli Leipcigo bendrovės „DHL“ krovininis lėktuvas ore susidūrė su, kaip galima manyti, dar vienu dronu, ir, patyręs nedidelę žalą, buvo priverstas pakeisti kryptį ir leistis Hanoveryje.
A. Orban yra naujosios, darbą gegužę pradėjusios vyriausybės, kuriai vadovauja centro dešiniųjų premjeras Peteris Magyaras, narė.
Šios vyriausybės pozicija Rusijos atžvilgiu smarkiai skiriasi nuo tos, kurios laikėsi buvusioji dešinės populisto Viktoro Orbano vadovaujama valdžia. Reikia pažymėti, kad buvusiojo premjero jokie giminystės ryšiai su dabartine užsienio reikalų ministre nesieja.
V. Orbano vyriausybė palaikė draugiškus santykius su Maskva ir iš esmės vengė kritikuoti Rusiją dėl pastarosios karo prieš Ukrainą.