Vis dėlto šią savaitę vykę susitikimai, įskaitant neformalų ES gynybos ministrų susitikimą ir specialų NATO ambasadorių susitikimą, konkrečių naujų įsipareigojimų neatnešė. Šalys, turinčios JAV gaminamoms „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-2 ir PAC-3 raketų, nuo Graikijos ir Ispanijos iki Japonijos bei Pietų Korėjos, kol kas nenori atsisakyti savo atsargų.
Ukrainos pastangas įsigyti daugiau raketų dar labiau apsunkina pasaulinis perėmėjų trūkumas. JAV skuba atkurti savo atsargas po to, kai prieš Iraną iššovė šimtus raketų, o „Patriot“ ir konkuruojančių sistemų perėmėjų gamyba taip pat atsilieka nuo paklausos.
Situacija Ukrainai tampa ypač grėsminga, nes Maskva praėjusią savaitę paskelbė besirengianti „masiniams smūgiams“ prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tuo metu Ukrainos miestams jau sunkiai sekasi perimti kasdienes Rusijos raketų atakas.
Apie karo pabaigą prakalbęs V. Putinas greitai pakeitė toną: apkaltino Vakarus be konkrečių pavyzdžių
Ukrainos žvalgyba taip pat įspėjo, kad Kremlius svarsto naujus sausumos puolimus. Opozicinės partijos „Holos“ parlamentarė ir Ukrainos parlamento gynybos komiteto narė Solomiia Bobrovska sakė pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus baiminasi dėl to, ką Rusija gali pasiekti artimiausiais mėnesiais.
„Aš iš tikrųjų – pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus – bijau to, ką [Rusija] gali pasiekti per šiuos porą mėnesių“, – sakė S. Bobrovska.
Kyjive taip pat vis labiau auga nepasitenkinimas dėl mažėjančio gyvybiškai svarbių ginklų tiekimo. Aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad Ukraina yra dėkinga partneriams, tačiau kiekvieno ginklo vieneto prašymas tapo varginančia nesibaigiančia istorija.
„Esame dėkingi savo partneriams, tačiau tai nesibaigianti, varginanti istorija, kai tenka maldauti dėl kiekvieno pristatomo vieneto“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Susiję straipsniai
Ukrainos „Patriot“ raketų atsargos faktiškai yra išsekusios, todėl NATO PURL programa, pagal kurią sąjungininkės perka svarbiausią JAV ginkluotę, tebėra „vienintelis patikimas“ „Patriot“ sistemų šaltinis, teigė Ukrainos vyriausybės pareigūnas. Liepą Kyjivas nurodė, kad 95 proc. jo turimų atsargų buvo gauta per šią programą.
Tačiau šis mechanizmas Ukrainai suteikia vos maždaug 10–20 raketų per mėnesį, sakė karo ekspertas ir Ukrainos saugumo bei bendradarbiavimo centro tyrimų instituto vadovo pavaduotojas Dmytro Zhmailo. Tokio kiekio nepakanka, nes vien liepą Rusija paleido 195 raketas.
Ukrainos oro gynybos problemas dar labiau didina atnaujinti reaktyviniai „Shahed“ dronai, kurie skrenda greičiau ir žemiau, todėl juos sunkiau numušti, teigė D. Zhmailo. Kyjivas bando keturis prototipus, skirtus kovai su naujaisiais dronais, tačiau kol kas turi remtis ribotomis brangių priešlėktuvinių raketų ir artilerijos sistemų atsargomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį socialiniame tinkle pareiškė, kad šalis turi gamintojų, galinčių išspręsti šią problemą.
„Ukraina turi gamintojų, galinčių atlikti šią užduotį. Prototipai sukurti, o vyksta darbas, kad šis naujas ginklas pasiektų reikiamą veiksmingumo lygį“, – teigė V. Zelenskis.
Šią savaitę Kyjivas Europos šalims išdėstė tris pagrindinius prioritetus: oro gynybos įrangą, investicijas į Ukrainos dronų ir raketų gamybą bei tolimojo nuotolio artileriją, sakė Ukrainos pareigūnas.
V. Zelenskis yra nurodęs, kad Ukrainai reikia 300 „Patriot“ perėmėjų, kad ji galėtų išgyventi žiemą. Tačiau Kyjivas taip pat siekia gauti AMRAAM, IRIS-T ir AIM-9X raketų „oras–oras“ bei HAWK sistemas, kurios ypač veiksmingos prieš reaktyvinius dronus, teigė Ukrainos pareigūnas.
Vokietija, kuri rugsėjo 8 dieną rengia virtualų Europos šalių susitikimą paramai papildomai paramai sutelkti, šį mėnesį turėtų paskelbti apie naujų IRIS-T oro gynybos raketų tiekimą. Prancūzija ir Italija taip pat pažadėjo iki spalio Ukrainai perduoti Aster 30 perėmėjų.
Iš septynių ES šalių, kurios, kaip žinoma, naudoja „Patriot“ sistemas, penkios – Vokietija, Lenkija, Rumunija, Ispanija ir Nyderlandai – jau perdavė Ukrainai reikiamų komponentų arba raketų. Graikija ir Švedija viešai nėra paskelbusios apie tokių sistemų perdavimą, nors Stokholmas finansavo su „Patriot“ susijusią pagalbą Ukrainai.
Graikija ir Ispanija šią savaitę patyrė spaudimą perduoti raketų, o kelios šalys šį klausimą neformaliai iškėlė antradienį Airijoje vykusio ES gynybos ministrų susitikimo kuluaruose, sakė du ES diplomatai. Tačiau susitikimas baigėsi be naujų pažadų.
Ispanija jau yra perdavusi Ukrainai dalį „Patriot“ perėmėjų, sakė Ispanijos vyriausybės pareigūnas ir pridūrė, kad šalis neatmeta galimybės ateityje perduoti daugiau. Graikijos gynybos ministerija į POLITICO prašymą pakomentuoti neatsakė, tačiau ilgametis Atėnų atsisakymas dalytis raketomis sutampa su didėjančia įtampa su Turkija ir esamais įsipareigojimais užtikrinti oro gynybą Artimųjų Rytų šalims.
NATO taip pat vyksta intensyvus spaudimas sąjungininkėms. Vienas Aljanso diplomatas teigė, kad „lobizmas yra labai intensyvus“, o trečiadienį uždarame ambasadorių susitikime NATO vadovas Markas Rutte paragino sąjungininkes toliau tiekti Ukrainai karinę paramą, sakė du NATO diplomatai.
Kelios šalys nurodė svarstančios naujus pagalbos paketus, tačiau konkrečių pasiūlymų nepateikė. Ankstesnės didelės tiekėjos, tokios kaip Vokietija, pačios turi likusių nedaug „Patriot“ sistemų, o bandymai susitarti su šalimis už Europos ribų taip pat susiduria su kliūtimis.
Japonija neketina siųsti Ukrainai perėmėjų, sakė vienas Japonijos pareigūnas, nurodydamas Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę. Pietų Korėja savo ruožtu mieliau orientuojasi į „priemones, padedančias Ukrainai atkurti taiką ir atstatyti šalį“, sakė Pietų Korėjos pareigūnas.
Net ir tuo atveju, jei perėmėjų būtų galima įsigyti rinkoje, Ukraina susiduria su kita kritine problema – pinigų trūkumu. V. Zelenskis praėjusią savaitę teigė, kad šiemet Ukrainos gynybos biudžete trūksta 23 mlrd. eurų, o tokį deficitą esą lėmė tai, kad Gynybos ministerija paankstino išlaidas, iš pradžių planuotas antrajai 2026 metų pusei.
Karo eksperto D. Zhmailo teigimu, šiemet Ukraina iš ES 90 mlrd. eurų paskolos jai leidžiamų išleisti 28,3 mlrd. eurų gynybai jau gavo apie 22,1 mlrd. eurų. Pirmadienį ES svarstys galimybę papildomai skirti kelis milijardus eurų perėmėjams po to, kai Kyjivas paprašė daugiau lėšų.
Taip pat neaiškus NATO PURL programos finansavimas. Šiemet iki šiol pažadėtos sumos gerokai atsilieka nuo M. Rutte iškelto tikslo surinkti 12 mlrd. JAV dolerių.
NATO šiuo metu rengia „keturis–penkis“ naujus paramos paketus, o kai kurie pranešimai apie juos turėtų pasirodyti „artimiausiomis savaitėmis“, sakė su situacija susipažinęs asmuo. Vis dėlto jis pripažino, kad „šiek tiek atsiliekame“.
Dėl to Europa vėl raginama suteikti Ukrainai ir pinigų, ir oro gynybos raketų. S. Bobrovska teigė, kad Vakarų šalių pasirinkimas dabar yra tiesioginis – jei jos nori, kad Rusija laimėtų, atsakymas aiškus, tačiau jei nori Ukrainos pergalės, jai reikia daugiau paramos, nes tai yra išlikimo klausimas.
„Jei jie nori, kad Rusija laimėtų, atsakymas dabar aiškus. Bet jei jie nori matyti Ukrainą laiminčią, mums reikia [daugiau] – tai išlikimo klausimas“, – sakė S. Bobrovska.
Parengta pagal „Politico“ inf.