Šį laivyną sudaro dažniausiai seni, prastai prižiūrimi neaiškios nuosavybės laivai be tinkamo draudimo, daugiausia naftos tanklaiviai, kuriais Rusija bando apeiti sankcijas. Vis dėlto juos sulaikyti nėra taip paprasta, nes tarptautinė jūrų teisė iš esmės gina laisvą komercinę laivybą, portalui „Deutsche Welle“ sakė jūrų saugumo ekspertas Julianas Pawlakas.
„Šių krovinių gabenimas atviroje jūroje savaime nėra neteisėtas. Tačiau, žinoma, dalis šio šešėlinio laivyno susijusi su vadinamosiomis hibridinėmis veiklomis, t. y. diversijos aktais, šnipinėjimu, galbūt dronų operacijomis“, – aiškina ekspertas.
Vokietijos vyriausybė sulaukia kritikos dėl neveiklumo, nes kitos šalys jau imasi žymiai griežtesnių priemonių prieš rusų šešėlinio laivyno laivus, o Berlynas iki šiol delsė dėl teisinių abejonių ir baimės, kad situacija gali paaštrėti.
Susiję straipsniai
Veiksmų prieš įtartinus laivus imasi, pavyzdžiui, Suomija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Švedija. Švedija nuosekliai tikrina ir sulaiko įtartinus tanklaivius ir krovininius laivus savo teritoriniuose vandenyse, todėl pakrauti rusų laivai dabar vengia Švedijos vandenų.
Konflikto baimę vadina nepagrįsta
Galima spėti, kad Vokietijos vyriausybė savo santūrumu siekia išvengti konflikto su Rusija, teigia ekspertai. Tačiau tokios baimės yra nepagrįstos, mano Johannesas Petersas iš Kylio saugumo politikos instituto.
„Kitos Europos valstybės elgiasi ryžtingiau, ir, priešingai nei baiminamasi, o ypač priešingai nei teigia Rusijos retorika, iš tikrųjų nieko nenutinka. Rusija neeskaluoja, o iš tikrųjų stengiasi to išvengti. Matome, kad ypač pakrauti tanklaiviai, kurie yra itin vertingi, šiuo metu vengia Švedijos vandenų, nes švedai vis dažniau stabdo laivus“, – teigia J. Petersas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po bandymo surengti išpuolį Leipcige žadėjo atsakomąsias priemones.
„Federalinė vyriausybė nustatys kainą hibridinių išpuolių vykdytojams. Jie už tai sumokės“, – kalbėjo kancleris.
J. Peterso teigimu, Vokietijos kanclerio deklaruojamas ryžtas imtis veiksmų po pastarojo incidento – sveikintinas.
„Jei sakai ryžtingus žodžius, anksčiau ar vėliau turi juos pagrįsti veiksmais. Kancleris spaudžią federalinę vyriausybę imtis veiksmų“, – komentavo J. Petersas.
Lamanšo sąsiauryje Rusijai sunkiau savo laivus apsaugoti
Vis dėlto, anot eksperto J. Pawlako, įtartinų Rusijos laivų patikrinimai nėra visiškai be rizikos.
„Žinoma, vykdant tokias operacijas reikia įvertinti, kad, pavyzdžiui, tokius laivus gali lydėti Rusijos karo laivai arba, kaip pastaruoju metu dažnai pastebima, laivuose gali būti ginkluotos įgulos, turinčios ryšių su Rusijos samdinių grupuotėmis, todėl reikia įvertinti tokią riziką“, – aiškino jis.
J. Pawlakas atkreipė dėmesį, kad Rusijos šešėlinis laivynas ne visur vienodai pažeidžiamas.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuriame regione vykdomos šios veiklos. Baltijos jūroje Rusija, žinoma, vien geografiškai yra daug arčiau ir turi kitokių galimybių, įskaitant karinių vienetų panaudojimą paramai“– sakė jis.
Toliau, pavyzdžiui, Lamanšo sąsiauryje tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, tai jau būtų sudėtingiau: Rusija negali eskortuoti ar apsaugoti kiekvieno šešėlinio laivyno laivo, teigė ekspertas.
Įspėja neturėti iliuzijų dėl laivyno sunaikinimo
Nors saugumo ekspertas J. Petersas pritaria pagrįstiems veiksmams prieš šešėlinio laivyno laivus, jis įspėja neturėti didelių iliuzijų.
„Tokiais patikrinimais negalėsime visiškai sunaikinti šios sistemos“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto, griežtesnės priemonės, pasak jo, neabejotinai padarytų Maskvai finansinę žalą.
„Svarbu, kad ši šešėlinio laivyno sistema Rusijai taptų rizikinga ir neprognozuojama, ir tai padidintų jos išlaidas“, – pridūrė ekspertas.
J. Petersas pateikė pavyzdį.
„Jei vietoj trijų laivų per dieną galės plaukti tik vienas laivas, tai reiškia, kad pajamos sumažės nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų milijonų per dieną. Jei tranzitas truks ne x dienų, o x plius 4 dienas – visa tai taip pat sumažins Rusijos pajamas. O pajamos iš naftos eksporto yra gyvybiškai svarbios Rusijos karo ekonomikai“, – paaiškino jis.