A. Vindmanas atkreipė dėmesį į virtinę incidentų Europos šalyse: sprogimus gynybos pramonės įmonėse, navigacijos sutrikimus Baltijos jūros regione, įtartinus bepiločius orlaivius, taip pat transporto ir kitos infrastruktūros veiklos trikdžius.
Pasak amerikiečių karininko, Rusijos specialiosios tarnybos naudojasi atvirų Europos visuomenių pažeidžiamumu ir taikosi į objektus, kurie yra svarbūs karinei paramai Ukrainai. Pagrindinis tokių operacijų tikslas, jo vertinimu, yra sutrikdyti ginklų tiekimą Kyjivui ir padidinti Europos šalių išlaidas Ukrainos rėmimui.
A. Vindmanas taip pat mano, kad Maskva gali tikėtis didėjančio visuomenės nepasitenkinimo Europoje. Tokiu būdu Kremlius siekia pateikti paramą Ukrainai kaip nuolatinių rizikų ir problemų šaltinį europiečiams.
Vokietijoje vėl fiksuojama diversija: F. Merzas žada griežtą atsaką
Jis pažymėjo, kad Rusijos specialiosios tarnybos tokioms operacijoms pasitelkia tiek profesionalius Federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotojus, tiek užverbuotus žmones.
Jo teigimu, dalį operacijų vykdo agentai, ilgus metus dirbę po priedanga. Kitas būdas – pasitelkti mažiau parengtus vykdytojus, kuriems užduotys perduodamos per susirašinėjimo programėles ir interneto platformas.
Tokia schema leidžia Rusijos specialiosioms tarnyboms atsiriboti nuo tiesioginių sabotažų vykdytojų ir tuo pat metu vykdyti daug operacijų skirtingose šalyse. A. Vindmano vertinimu, išaugęs Rusijos diversinis aktyvumas Europoje yra susijęs su tuo, kad Rusija nepasiekia sėkmės mūšio lauke Ukrainoje.
Jis prognozuoja, kad tokiomis aplinkybėmis Kremlius gali vis labiau remtis hibridinio karo priemonėmis. A. Vindmano nuomone, incidentas Leipcige gali tapti lūžio tašku ir paskatinti Europą imtis atsakomųjų veiksmų.
Susiję straipsniai
A. Vindmanas pabrėžė, kad Vokietija atsakomybę už incidentą Leipcige priskyrė Rusijai, o tai, jo vertinimu, rodo besikeičiantį Berlyno požiūrį. Europoje, pasak jo, gali būti sustiprintas kontržvalgybinis darbas ir žvalgybos informacijos apsikeitimas.
Tarp galimų atsakomųjų priemonių jis įvardijo ir didesnį sankcijų spaudimą, diplomatų, įtariamų šnipinėjimo veikla, išsiuntimą, Rusijos agentų nustatymą bei kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimą.
A. Vindmanas taip pat prognozuoja, kad žiemą Rusija gali išplėsti Ukrainos sąjungininkių Europoje destabilizavimo operacijas. Jo vertinimu, Maskva gali bandyti sukelti didelio masto chaosą.
„Pavojingiausiu scenarijumi Kremlius gali bandyti organizuoti išpuolius, per kuriuos būtų daug aukų“, – įspėjo A. Vindmanas.
Rusija vis dažniau kaltinama hibridinėmis ir diversinėmis operacijomis Europos šalyse. Tarp minimų veiksmų – padegimai, įtartini sprogimai, kibernetinės atakos, bandymai sugadinti logistikos ir gynybos infrastruktūrą bei bepiločių orlaivių naudojimas.
Vienu iš pastarųjų rezonansinių epizodų tapo situacija Leipcigo oro uoste. Rugpjūtį netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo aptiktas bepilotis orlaivis su sprogstamuoju įtaisu.
Vėliau Vokietija pareiškė laikanti Rusiją atsakinga už šią hibridinę ataką. Berlynas taip pat paskelbė apie diplomatines ir sankcijų priemones Rusijos atžvilgiu.