Abiejų Kongreso rūmų patvirtintas teisės aktas dabar bus perduotas pasirašyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Juo prezidentui suteikiami įgaliojimai didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams taikyti iki 100 proc. muitus.
„(Kinija palaiko – red. past.) normalius ekonominius ir prekybinius santykius su visomis pasaulio šalimis, grindžiamus lygybe ir abipuse nauda“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas.
Pasak G. Jiakuno, toks bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį, todėl kitos valstybės esą neturėtų nei kištis, nei daryti spaudimo.
V. Putinas atvyko į Indijoje vyksiantį BRICS viršūnių susitikimą: planuose – pokalbis su Xi Jinpingu
Jis pridūrė, kad Kinija taip pat nepritaria eksteritorialiam įstatymų, kurie neturi pagrindo tarptautinėje teisėje ir kurių taikymui nėra pritarusi Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, taikymui.
JAV Atstovų Rūmai trečiadienį patvirtino teisės aktą, kuriam anksčiau buvo pritaręs Senatas. Šia priemone siekiama apriboti Rusijos galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.
Susiję straipsniai
Teisės akte numatytos tiesioginės sankcijos Rusijos pareigūnams ir bendrovėms, taip pat priemonės, nukreiptos prieš Rusijos naftos ir dujų eksportą.
Teisės aktu D. Trumpui suteikiami įgaliojimai taikyti iki 100 proc. siekiančius muitus importui iš šalių, kurios patenka tarp penkių didžiausių Rusijos žalios naftos ar gamtinių dujų pirkėjų ir toliau šiuos energijos išteklius perka.
Numatytos priemonės gali ypač paveikti Kiniją ir Indiją – abi jos yra didelės Rusijos energijos išteklių pirkėjos.
Šis ginčas kilo jautriu metu JAV ir Kinijos santykiams: kitą savaitę Vašingtone turėtų lankytis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.