Analitikai pastebi, kad surengdama ribotą ataką Rusija bandytų sukurti situaciją, kurioje NATO nesugebėtų susitarti, kaip arba apskritai ar reaguoti į Maskvos išpuolį.
„Bet kokia artimiausiu metu galinti įvykti Rusijos konvencinė ataka būtų pritaikyta taip, kad būtų kuo labiau padidinta tikimybė, jog NATO valstybės nesugebės susivienyti ir kaip aljansas suteikti karinę pagalbą užpultai valstybei“, – rašo analitikai.
Jų vertinimu, Europos pareigūnai pernelyg dažnai Rusijos veiksmus – nuo NATO oro erdvės pažeidimų iki akivaizdžiai kinetinių išpuolių prieš Europos infrastruktūrą – vadina „provokacijomis“ arba „hibridiniais išpuoliais“.
Iš JAV Atstovų Rūmų – spaudimas V. Putinui: pritarė skaudžioms sankcijoms
Nepaisant to, rytinio NATO flango valstybės pradėjo vis dažniau tiesiogiai įvardyti Rusijos veiksmus kaip „kinetinius“ arba „išpuolius“ be jokių papildomų apibūdinimų.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos veiksmai nėra pavieniai incidentai ar „provokacijos“, o koordinuotos kinetinės ir nekinetinės atakos prieš NATO karinius bei civilinius taikinius.
Susiję straipsniai
Todėl, analitikų vertinimu, NATO valstybės turi atvirai diskutuoti apie šiuo metu vykdomas Rusijos kampanijas prieš Europą ir besikeičiantį artimiausio laikotarpio Kremliaus konvencinės grėsmės pobūdį.
„Scenarijus, kai NATO vieningai nenusprendžia laikytis 5-ajame straipsnyje įtvirtintos kolektyvinės gynybos nuostatos arba kai Rusijos puolama valstybė pati nusprendžia nesikreipti dėl 5-ojo straipsnio taikymo, baimindamasi, kad nesulauks vieningos paramos, smarkiai pakenktų NATO patikimumui ir vienybei.
Tai atitiktų ilgalaikį Rusijos tikslą ir gerokai išplėstų (Rusijos vadovo Vladimiro – red. past.) Putino galimybes manevruoti bei planuoti būsimus išpuolius prieš susiskaldžiusį aljansą“, – ataskaitoje rašo ISW.
Analitikai primena, kad Rusija jau seniai mano esanti ilgalaikiame konflikte su Vakarais, kuris pastaruoju metu buvo eskaluotas koordinuotomis kinetinėmis kampanijomis prieš Europos taikinius už Ukrainos ribų.
„NATO turi pasirengti galimybei, kad artimiausiu metu Rusija surengs konvencines atakas, kurios NATO kariniu požiūriu nebūtų egzistencinė grėsmė, tačiau galėtų būti politiškai egzistencinės – suskaldyti NATO. Tai gali įvykti greičiau, nei šiuo metu orientuojasi daugelis Europos pareigūnų“, – perspėja ataskaitoje.
Analitikai pateikė tris būdus, kaip NATO ir Europos valstybės turėtų suprasti Rusijos keliamą problemą ir įgyvendinti koordinuotą politiką, skirtą atgrasyti nuo konvencinės Kremliaus grėsmės.
„Pirma, NATO ir Europa turi suprasti Rusijos vykdomas kinetines kampanijas prieš Europą ir į jas reaguoti, taip pat vartoti aiškią kalbą, kai komunikuoja apie Rusijos veiksmus, kad būtų sudarytos sąlygos greitai ir prasmingai reaguoti.
Antra, NATO ir Europa turi skubiai paspartinti pastangas prognozuoti ir pasirengti galimos artimiausiu metu įvyksiančios ribotos Rusijos konvencinės atakos rizikai, į kurią NATO šiuo metu nepakankamai atsižvelgia.
Trečia, NATO ir Europa turi toliau tobulinti pastangas pasinaudoti Ukrainos patirtimi bei karo pobūdžio kaitos prognozėmis ir stiprinti NATO gebėjimus atgrasyti besikeičiančią Rusijos konvencinę karinę grėsmę arba ją nugalėti“, – rašoma ataskaitoje.
Lrytas primena, kad antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone, o tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.
Dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. Šalies vadovas Gitanas Nausėda pranešė, kad į Lietuvos oro erdvę antradienio naktį įskridęs, o vėliau numuštas objektas greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.
Tuo tarpu pirmadienį Rusijos karo laivas Baltijos jūroje į Danijos sraigtasparnį paleido dvi signalines raketas. Dėl šio incidento taip pat buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.
„Šiandien į vieną iš karinių oro pajėgų sraigtasparnių „Fennec“ buvo paleistos signalinės raketos, kai jis vykdė įprastą Rusijos fregatos, buvusios tarptautiniuose vandenyse prie Gedserio, fotografavimo operaciją“, – pirmadienį vėlai vakare paskelbtame pareiškime nurodė Danijos ginkluotosios pajėgos.