Leidinys pažymi, kad Vokietija ruošia ligonines galimam konfliktui, Lietuva atnaujino evakuacijos planus, o NATO kariai rengia pratybas Baltijos regione. Tuo metu Baltarusijos pajėgos netoli Lietuvos vykdo plataus masto karinius manevrus.
Neseniai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Maskva gali nukreipti dronus ar raketas prieš NATO šalis, remiančias Ukrainą, „per artimiausius kelis mėnesius“.
Šie perspėjimai rodo Europoje stiprėjantį nerimą dėl pastaraisiais mėnesiais sparčiai daugėjančių oro erdvės pažeidimų ir bandymų vykdyti sabotažą.
D. Tuskas įspėjo dėl Rusijos ketinimų surengti smūgius prieš NATO šalis: gauta žvalgybos informacija rodo
NATO sostinėse ne kartą teigta, kad šios hibridinės atakos yra Kremliaus spaudimo priemonė, kuria siekiama sumažinti Vakarų teikiamą paramą Ukrainai. Tačiau dėl eskalacijos baimės iki šiol vengta imtis ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų.
Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sušaukė neeilinį partijų lyderių ir artėjančių prezidento rinkimų kandidatų susitikimą, kuriame buvo aptarta padėtis Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose bei energetikos krizė.
Susiję straipsniai
Jis D. Tusko perspėjimą pavadino „pagrįstu ir gerai dokumentuotu“ bei paskelbė naują kritinės infrastruktūros apsaugos planą. „Pastarosiomis savaitėmis Rusijos keliama hibridinė grėsmė europiečiams ir Prancūzijai sustiprėjo“, – sakė E. Macronas.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas savo ruožtu sakė, kad D. Tusko perspėjimą reikia vertinti „labai rimtai“. „Turime nuosekliai parodyti, kad su tuo nesutinkame ir prireikus imsimės veiksmų“, – pabrėžė jis.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas taip pat paragino savo šalies gyventojus „moraliai pasiruošti tam, kad kažkas gali nutikti“, įskaitant sabotažą ir Rusijos dronų incidentus.
Rusija aštrina retoriką
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę perspėjo Europą, kad NATO sąjungininkėms pabandžius pulti Rusiją, jų lauktų „labai trumpas“ karas.
„Rusija padidino savo veiklos tempą – turime išlikti budrūs. Tai galima vertinti kaip platesnės tendencijos pasireiškimą. Tokių perspėjimų jau esame girdėję ir tikėtina, kad jų bus daugiau“, – „Politico“ sakė vienas aukštas Europos gynybos pareigūnas.
Vokietijos ir Švedijos kariai neseniai surengė bendras pratybas netoli strategiškai svarbios Švedijos Gotlando salos.
Tai įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai NATO sąjungininkai surengė iš anksto nepaskelbtas pratybas netoli Rusijai priklausančios Kaliningrado srities.
Pastarosiomis savaitėmis vienu metu įvyko keli incidentai: NATO naikintuvai virš Lietuvos numušė Rusijos droną, Rusijos laivas paleido signalines raketas į Danijos karinį sraigtasparnį, o Vokietija apkaltino įtariamą Rusijos šnipą bandymu panaudoti dronus atakai prieš Leipcigo oro uostą.
Dar rugpjūtį JAV žvalgyba perspėjo, kad Rusija artimiausiais metais planuoja riboto masto išpuolį prieš vieną iš NATO šalių.
Po to Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Ratcliffe'as asmeniškai perspėjo Rusijos pareigūnus Maskvoje neeskaluoti konflikto su NATO sąjungininkėmis, pirmiausia Estija, Latvija ir Lietuva.
Kol kas neaišku, ar naujausi Europos lyderių perspėjimai grindžiami nauja žvalgybine informacija, ar anksčiau žinomais duomenimis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Vilnius turi „tą pačią žvalgybinę informaciją“ kaip ir Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas – apie galimą „operaciją su svetima vėliava“. Tačiau, pasak jo, ši informacija buvo gauta liepą.
Oficiali NATO pozicija
Dviejų Aljanso diplomatų teigimu, sąjungininkės nebuvo oficialiai informuotos apie jokią naują žvalgybinę informaciją NATO viduje, o pats Aljansas kol kas nepakeitė oficialaus grėsmės vertinimo.
„Šiuo metu nematome neišvengiamos puolimo grėsmės“, – NATO vardu sakė Aljanso atstovas. Jis pridūrė: „Tačiau negalime būti naivūs ar pernelyg atsipalaidavę – turime užtikrinti, kad NATO išliktų stipri ateinančiais metais.“
Konsultacijų bendrovės „D Group“ patarėjas Edas Arnoldas „Politico“ paaiškino, kad tokie perspėjimai gali turėti ir kitą tikslą – didinti visuomenės informuotumą apie grėsmes ir iš anksto „demaskuoti“ galimas „svetimos vėliavos“ operacijas, dar prieš joms įvykstant.
Vienas aukštas NATO karinis pareigūnas pareiškė, kad Rusija gali elgtis agresyviau dėl to, kad jai sunkiai sekasi nugalėti Ukrainą.
„Todėl ji gali klaidingai manyti, kad vienintelė išeitis – stiprinti savo hibridinę kampaniją. Tačiau tai yra pralaiminti strategija, nes esame pasirengę atsakyti“, – sakė jis.