Šis paleidimas įvykdytas praėjus aštuonioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėja Rytų jūros, dar vadinamos Japonijos jūra, link paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas. Vėliau Pchenjanas pareiškė, kad tai buvo bendrų ugnies pratybų dalis.
Paleidimas taip pat surengtas Pchenjanui šią savaitę atmetus Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucijos rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti branduolinę veiklą.
„Šiaurė paleido neatpažintą sviedinį į Rytų jūrą“, – pranešime nurodė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas.
Pirmas toks atvejis: Pietų Korėja iš Pchenjano pareikalavo 32,5 mln. JAV dolerių už 2020-ųjų sprogdinimą
Japonijos ministrės pirmininkės kanceliarija taip pat patvirtino paleidimą ir platformoje „X“ nurodė, kad sviedinys, kaip įtariama, buvo balistinė raketa.
Japonijos gynybos ministerija vėliau pranešė, kad sviedinys „jau nukrito“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Susiję straipsniai
Šiaurės Korėja per šią savaitę vykusią Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinę konferenciją apkaltino „priešiškas jėgas“ siekiu nutraukti šalies branduolinę programą.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad TATENA rezoliucija „neturi jokios įtakos KLDR, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusui“. Jis pavartojo oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos – santrumpą.
Šiaurės Korėja savo, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusą yra įtvirtinusi įstatymuose, o šalies vadovybė yra pareiškusi, kad jos branduolinis arsenalas yra nuolatinis ir jo nebus atsisakyta.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūtį pareiškė, kad Šiaurės Korėja turi 57 „labai galingus“ branduolinius ginklus, o Pietų Korėja skaičiuoja, kad jų gali būti nuo 80 iki 120.