Iš Europos žvalgybos vadų – atviras perspėjimas dėl V. Putino (6)

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę parlamentui pareiškė, kad, remiantis žvalgybos vertinimais, Rusija artimiausiais mėnesiais gali surengti išpuolį prieš NATO teritoriją dronais arba raketomis, siekdama įrodyti, kad „5-asis straipsnis yra labiau teorinis nei praktinis“.

Čekijos Respublikos saugumo tarnybos BIS vadovas Michalas Koudelka nurodė, kad, be suaktyvėjusios dronų veiklos, Kremliaus planuose gali būti ir nedidelio masto įsiveržimas į NATO teritoriją prie Rusijos sienos.

„Tai įmanoma. Tai galėtų būti ribotas įsiveržimas, provokacijos su „netikra vėliava“, didžiulė įtakos kampanija“, – retame interviu agentūros būstinėje Prahoje „The Guardian“ teigė jis.

Jis teigė, kad toks scenarijus galėtų išsipildyti per „mėnesius, o ne metus“, tačiau pridūrė, kad „daugybė žmonių daro viską, ką gali, kad taip nenutiktų“.

Baltijos šalių pareigūnai buvo atsargesni dėl galimos invazijos ar kitos rimtos eskalacijos. Jie nurodė, kad Maskvos ištekliai dėl karo Ukrainoje yra smarkiai apkrauti, ir perspėjo, kad pernelyg sureikšminus galimo išpuolio grėsmę galima sužaisti Kremliaus naudai.

„Mes nematome neišvengiamo išpuolio požymių“, – interviu Rygoje, savo agentūros būstinėje, „The Guardian“ nurodė Latvijos Valstybės saugumo tarnybos (VDD) generalinis direktorius Normundas Mežvietsas.

Jis pripažino matantis požymių, kad Maskva ruošiasi žengti ryžtingesnį žingsnį Europoje, tačiau teigė, kad neaišku, ar tai yra konkretūs planai, ar tiesiog platesnės destabilizacijos strategijos dalis.

„Vis dar lieka atviras klausimas, ar jie turi tiesioginių ir konkrečių planų, ar visa tai yra jų bendrų pastangų skleisti baimę ir netikrumą Vakarų visuomenėje dalis“, – sakė jis.

„The Guardian“ atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalių politikai, daugelį metų kritikavę Vakarų Europą dėl pernelyg švelnaus požiūrio į Rusiją, dabar atsidūrė keistoje situacijoje.

Jie kai kuriuos Vakarų Europos lyderius ragina mažinti griežtą retoriką, nes baiminasi, kad kalbos apie artėjančią invaziją gali pakenkti jų visuomenėms ir ekonomikoms.

N. Mežviecso nuomone, tai, kad Vakarų Europa pagaliau pripažino Rusijos keliamą grėsmę, yra geras signalas.

„Iki 2022 metų mes nuolat įspėdavome Vakarų Europos partnerius apie Rusijos keliamą grėsmę, tačiau dažniausiai mūsų balsas nebuvo išgirstas. 2022 metais mūsų partnerių požiūris pasikeitė. Jie pasakė: pasirodo, baltai ir lenkai buvo teisūs“, – sakė jis.

Lenkijos ir Čekijos žvalgybų vadovai nekomentavo, kokia konkreti žvalgybinė informacija galėjo būti gauta apie tariamus Rusijos planus artimiausiais mėnesiais.

Jie taip pat neatsakė, ar netikėtas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą praėjusį mėnesį, kurio metu jis sustojo Rygoje, iš dalies galėjo būti skirtas įspėti Kremlių apie išpuolio prieš NATO pavojus.

Nepaisant to, kad Rusija kritikavo Vakarų valstybes dėl jų teikiamos paramos Ukrainai, iki šiol Maskva vengė veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti koordinuotą NATO atsaką, pastebi „The Guardian“.

Tačiau pastaruoju metu Rusija suintensyvino sabotažo kampaniją prieš objektus šalyse, aktyviausiai remiančiose Ukrainą, taip pat rengė pavienius incidentus, kuriais, kaip manoma, siekiama išbandyti NATO ribas.

M. Koudelka teigė, kad dabartinė Rusijos taktika yra „eskaluoti siekiant deeskaluoti“. Jo teigimu, Kremlius nori spausti silpnąsias Vakarų visuomenių vietas, kad susilpnintų jų paramą Ukrainai.

„Jie mano, kad jei eskaluos pakankamai stipriai, Europos šalys nuspręs nebepalaikyti Ukrainos“, – sakė jis.

Pastarosiomis savaitėmis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracija dar kartą bandė atnaujinti taikos derybas dėl Ukrainos.

Be J. Ratcliffe'o vizito Maskvoje, JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris taip pat lankėsi Maskvoje ir pirmą kartą vyko į Kyjivą.

Tačiau žvalgybos vadovai derybų galimybes vertina atsargiai.

Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovas Thomas Nilssonas interviu konferencijos Rygoje kuluaruose „The Guardian“ nurodė nematantis jokių ženklų, kad Maskvoje būtų rimtai svarstomos tikros derybos.

„Mano vertinimu, jie vis dar mano galintys pasiekti savo strateginius tikslus, todėl tiesiog vaidina derybų teatrą“, – pridūrė jis.

Visi trys žvalgybos vadovai teigė, kad, nepaisant kitų aplinkybių, Rusijos sabotažo kampanija Europoje artimiausiais mėnesiais greičiausiai intensyvės.

T. Nilssonas neseniai įvykusį ginkluoto drono incidentą Leipcigo oro uoste pavadino „žaidimo taisykles keičiančiu“ įvykiu. Vokietijos pareigūnai šį incidentą priskyrė Rusijos žvalgybai.

„Jei išpuoliai gali sukelti žmonių aukų arba pakenkti kritinei infrastruktūrai, turinčiai didžiulę reikšmę visuomenei, manau, tai keičia situaciją“, – kalbėjo jis.

N. Mežvietsas teigė, kad Rusija nuo atsitiktinių sabotažo ir padegimų taikinių, kuriais siekiama sukelti paniką, pereina prie konkrečių objektų, susijusių su Vakarų parama Ukrainai.

„Matome, kad jie ieško galimybių atakuoti geležinkelių infrastruktūrą, Ukrainos paramos infrastruktūrą. Šiuo metu matome poslinkį gynybos pramonės objektų link“, – sakė jis.

„Jei tai darai, pasiekiamas ir psichologinės operacijos poveikis, taigi vienu metu pasiekiami abu tikslai“, – pridūrė jis.

T. Nilssonas dėstė, kad pastaruoju metu suaktyvėjusi Rusijos sabotažo veikla turi keletą tikslų: sumažinti paramą Ukrainai, įnešti susiskaldymo į NATO ir sukelti nerimą Europos gyventojams.

„Manau, Maskvai labai patiktų, jei NATO be galo diskutuotų apie 4-ojo straipsnio konsultacijas, tačiau nesiimtų jokių veiksmų“, – sakė jis.

M. Koudelka teigė, kad dar vienas sabotažo kampanijos poveikis yra žvalgybos tarnybų išteklių eikvojimas, nes net ir tais atvejais, kai incidentų priežastys aiškios, dažnai lieka abejonių.

„Dabar kiekvieną gaisrą ar kiekvieną gedimą žvalgybos tarnybos turi tirti kaip galimą teroristinį išpuolį, ir tai jiems yra geras rezultatas“, – sakė jis.