Irano kariuomenės vadovybė perspėjo, kad bet kokia JAV ataka išprovokuotų ilgalaikius smūgius JAV bazėms regione. Ji taip pat pareiškė, kad regiono valstybės, remiančios JAV agresiją prieš Iraną, būtų laikomos konflikto šalimis.
Šeštadienį „Al Jazeera“ citavo Irano saugumo vadovą Mohseną Rezaei, kuris interviu sakė, kad Iranas tarpininkams perdavė sąlygas, kuriomis būtų pasirengęs atnaujinti derybas dėl karo su JAV užbaigimo.
M. Rezaei teigimu, tarp Teherano sąlygų yra karo nutraukimas visuose frontuose, Irano lėšų atšaldymo panaikinimas ir karinio jūrų laivyno blokados nutraukimas. Jis pridūrė, kad konsultacijos su Kataro ir Pakistano tarpininkais tęsiamos, o Teheranas laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo atsakymo.
D. Trumpas vėl prakalbo apie artėjantį susitarimą su Iranu: „Pamatysime, kaip tai veiks“
Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas pareiškė, kad šalis neatvers Hormūzo sąsiaurio, kol nebus įvykdytos jos sąlygos ir įgyvendinti JAV įsipareigojimai.
M. B. Ghalibafas sakė, kad Iranas turi ir kovoti, ir derėtis. Pasak jo, Teheranas naudos karinę jėgą priešams atremti, o atėjus tinkamam laikui pasitelks diplomatiją, kad įtvirtintų mūšio lauke pasiektus rezultatus.
Šeštadienį Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus iš Kemp Deivido, sutrumpinęs ten praleidžiamas atostogas. Iš pradžių buvo planuota, kad jis grįš sekmadienio vakarą.
Baltieji rūmai nepateikė paaiškinimo, kodėl JAV vadovas pakeitė savo darbotvarkę. Tai įvyko po to, kai Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kovojanti su Jemeno hučiais, pranešė, kad Irano remiama grupuotė paleido balistinę raketą į Rijadą, o netoli Saudo Arabijos sostinės tarptautinio oro uosto buvo pastebėtas gaisras.
Susiję straipsniai
Rijado vadovaujama koalicija šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad hučių į sostinę paleista balistinė raketa buvo „sėkmingai perimta ir sunaikinta“.
Koalicija taip pat teigė, kad Irano remiami kovotojai bandė atakuoti „civilius ir civilinę infrastruktūrą“ keliuose vakarinės karalystės miestuose, įskaitant Yanbu uostą prie Raudonosios jūros. Šis uostas yra svarbus Saudo Arabijos naftos eksporto centras.
Koalicijos teigimu, šias atakas „sužlugdė Persijos įlankos monarchijos oro gynyba“.
Tai buvo pirmas kartas nuo Jemeno pilietinio karo atsinaujinimo, kai smūgiai sukėlė grėsmę Saudo Arabijos sostinei. Tai dar labiau padidino spaudimą pasaulio ekonomikai, kurią jau sukrėtė septynis mėnesius trunkantis JAV ir Irano karas.
Pastarosiomis savaitėmis hučių žaibiškas puolimas, per kurį grupuotė užėmė dideles Jemeno teritorijas, nusinešė šimtus gyvybių. Jungtinių Tautų duomenimis, dėl kovų iš savo namų buvo priversti pasitraukti daugiau kaip 110 tūkst. žmonių.
Saudo Arabija į hučių kontroliuojamas teritorijas atsakė dešimtimis oro smūgių, tačiau sustabdyti jų puolimo nepavyko.
Kovų tarp hučių ir Saudo Arabijos suintensyvėjimas taip pat paskatino JAV ambasadą Izraelyje šeštadienio vakarą paskelbti saugumo perspėjimą. Amerikos piliečiams Artimuosiuose Rytuose nurodyta „būti itin budriems“ ir atsižvelgti į galimus skrydžių atšaukimus, oro erdvės uždarymą bei kelionių sutrikimus.
Perspėjime pažymėta, kad hučiai, kovodami su Saudo Arabija, yra atakavę civilius oro uostus. Taip pat įspėta, kad „karinis konfliktas gali greitai eskaluotis“.
„Amerikiečiai, keliaujantys į regioną arba iš jo, turėtų sekti informaciją apie oro uostų ir oro linijų veiklą“, – pridūrė JAV ambasada.
Sekmadienį JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Johnas Ratcliffe'as per retą vizitą Kaire susitiko su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el-Sisi.
A. F. el-Sisi pabrėžė „ypatingą svarbą regionines krizes spręsti politiniais ir diplomatiniais keliais“, teigiama Egipto prezidentūros pareiškime.
Vizitas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas taip pat lankėsi Egipto sostinėje. Jis ir A. F. el-Sisi paragino užtikrinti saugią ir patikimą laivybą Bab el-Mandebo sąsiauriu po to, kai hučiai užėmė Jemeno pakrantę.
Bab el-Mandebo sąsiauris yra Raudonosios jūros vandens kelias, itin svarbus energetikos srautams ir pasaulinei laivybai. Jis tapo dar strategiškai svarbesnis Iranui įvedus Hormūzo sąsiaurio blokadą.
Parengta pagal „The Times of Israel“ inf.