„El Mundo“ publikacijoje potencialiais taikiniais įvardijamos Ispanija, Prancūzija ir Italija, o dronai, šaltinių teigimu, gali būti paleidžiami iš prekybinių laivų Viduržemio jūroje.
Visose trijose šalyse 2027 metais vyks rinkimų kampanijos ir rinkimai. Rašoma, kad tokiai operacijai Rusija gali panaudoti bepiločius orlaivius „Gerbera“.
Šaltinis, artimas Lietuvos gynybos ministerijai, „El Mundo“ nurodė, kad kalbama apie dronus, „paslėptus transporto konteineryje ir paleidžiamus iš jūros“.
V. Putinas sureagavo į įvykius Vokietijoje: nepraleido progos įgelti Europai
„Tai visai nesudėtinga“, – pažymėjo šaltinis.
Tačiau Italijos gynybos ministras G. Crosetto ketvirtadienį paneigė šią žinią. „Šį rytą Ispanijos laikraščio paskelbtas perspėjimas, kuriame keliama prielaida dėl galimų Rusijos laivų ir dronų atakų prieš Italiją, Ispaniją ir Prancūziją, niekam nepadeda ir nėra patvirtintas“, – platformoje „X“ pareiškė G. Crosetto.
Susiję straipsniai
„Jau ir taip gyvename sunkiais, nervingais laikais, ir niekam nereikia pilti daugiau žibalo į ugnį“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau ketvirtadienį naujienų agentūra ANSA skelbė, kad jos šaltinių duomenimis, Italijos vyriausybė negavo jokių perspėjimų apie galimas dronų atakas iš jūros.
Šaltinių teigimu, operaciniu lygmeniu negauta jokių pranešimų apie tokias atakas – nei žvalgybos, nei diplomatiniais, nei kariniais kanalais
Teigia, kad šalys buvo informuotos
„Gerbera“ yra maždaug dviejų metrų ilgio, jos sparnų plotis siekia apie 2,5 metro, o svoris gali būti iki 18 kilogramų.
Deklaruojamas maksimalus skrydžio nuotolis siekia iki 600 kilometrų, nors faktinis nuotolis priklauso nuo naudingosios apkrovos, oro sąlygų ir kitų veiksnių.
„El Mundo“ skelbia, kad paleidus droną 200–300 kilometrų nuo kranto, jo skrydis galėtų trukti maždaug nuo 1 valandos 15 minučių iki 2 valandų.
Pažymima, kad toks dronas nėra skirtas didelio masto didelių objektų naikinimui. Su maždaug 4–5 kilogramų sprogstamuoju užtaisu jis galėtų sukelti gaisrą, apgadinti atvirą įrangą arba laikinai sutrikdyti uosto ar oro uosto veiklą.
„El Mundo“ šaltinių teigimu, Europos šalys informaciją apie galimas Rusijos operacijas gavo po slapto CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizito į Maskvą rugpjūčio 25 dieną.
J. Ratcliffe'as vyko į Rusiją perspėti Maskvą apie galimo išpuolio ar provokacijos prieš NATO pasekmes.
Kaip rašo „El Mundo“, po šio vizito Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos vyriausybės buvo informuotos apie galimą operaciją, panaudojant bepiločius orlaivius prieš vieną iš šių šalių.
Keli gynybos analitikai leidiniui patvirtino žinantys apie CŽA ataskaitą, kuri buvo platinama Europos užsienio reikalų ministerijose. Jų teigimu, dokumente buvo pateiktas išsamus galimos atakos aprašymas.
Straipsnyje teigiama, kad Rusija jau ilgą laiką skelbia esanti pasirengusi Vakarų šalis laikyti karo dalyvėmis dėl jų Ukrainai tiekiamos karinės paramos ir žvalgybinės informacijos.
Rusija iki šiol vengė veiksmų, galinčių išprovokuoti koordinuotą NATO atsaką, nors kartu stiprino diversijų ir kitų operacijų kampaniją Ukrainą remiančiose šalyse.
Tisklas – ne masinis naikinimas
Britų analitikas Kiras Gilesas, besispecializuojantis Rusijos karinėje strategijoje, pažymėjo, kad geografinis atstumas nuo Rusijos negarantuoja saugumo.
„Taikiniu nebūtinai taps pirmosios fronto linijos šalys. Taikinys bus ten, kur Europos silpniausia vieta“, – pažymi analitikas.
Kaip teigia K. Gilesas, tikėtinas tokios operacijos tikslas galėtų būti ne plataus masto infrastruktūros naikinimas, o Rusijos gebėjimo smogti Europos užnugaryje demonstravimas.
Šalys, neturinčios pakankamai integruotų oro ir priešraketinės gynybos sistemų, galėtų būti pažeidžiamos tokių smūgių.
Tarp galimų scenarijų minimas laikinas oro uosto uždarymas, padegimas, skrydis virš karinės bazės ar infrastruktūros objektų apgadinimas.
„Rusija stebi, kur bet kokie veiksmai turėtų didžiausią poveikį dėl atsparumo, civilinės saugos ir politinio stabilumo trūkumo“, – aiškino K. Gilesas.