Važiuoji į statybas, atsiduri fronte: rusų reklamose – pažadai „pakeisti gyvenimą“

Skelbimuose karas beveik niekada neminimas. Žmogus, naršydamas „Facebook“ ar ieškodamas informacijos „Google“, pamato reklamą, kuri atrodo kaip įprastos įdarbinimo agentūros pasiūlymas: žadamas darbas statybose, apsaugos srityje, kino projekte ar pagalba gaunant Rusijos vizą.

Paspaudęs nuorodą, jis patenka į profesionaliai sukurtą verbavimo svetainę. Kai kurios jų net naudoja Vakarų žiniasklaidos organizacijų, tokių kaip BBC, logotipus, taip klaidinančiai sudarydamos įspūdį, kad tokia veikla yra remiama.

Už šios sistemingos internetinės manipuliacijos kampanijos slypi su Rusijos karu susijęs verbavimo tinklas, kuris plačiai naudojasi Vakarų skaitmeniniais kanalais, serveriais ir kita technologine infrastruktūra.

Nauja „Code for Africa“, ne pelno siekiančio Afrikos skaitmeninės demokratijos laboratorijų tinklo, ataskaita, kuria pasidalijo „Politico“, rodo, kad su Rusija siejamas karinis verbavimas rėmėsi „Meta“ ir „Google“ reklamos bei sekimo technologijomis, kad pasiektų potencialius verbuotojus ir įvertintų kampanijų rezultatus. Tyrėjai nustatė 89 svetaines, 7 socialinių tinklų arba „Facebook“ paskyras ir 39 susirašinėjimo paskyras arba kanalus, naudotus šiose operacijose, o nauji kanalai atsirasdavo kasdien.

Verbavimo tinklas orientuojasi į jaunus vyrus, susiduriančius su nedarbu ar nestabiliu darbu, ir siūlo atlyginimus, kurie dažnai gerokai viršija jų pajamas gimtosiose šalyse. Portalo „Politico“ peržiūrėtoje reklamoje „globalus aktorių atrankos kvietimas“ naujam kino projektui ieškojo afrikiečių vyrų aktorių, o virš užrašo „filmavimas 2025 metais“ buvo pavaizduoti dirbtinio intelekto sugeneruoti juodaodžių vyrų, apsirengusių kariais, atvaizdai.

Ši reklama buvo aptikta Vokietijoje veikiančiame „Facebook“ puslapyje. Kitoje reklamoje, kurią rėmė „IRC Russian Bear“, buvo pavaizduotas juodaodis karys su prie uniformos prisiūtomis Rusijos vėliavomis, o už sutarties pasirašymą iš karto žadėta 15 tūkst. JAV dolerių ir 3 tūkst. JAV dolerių mėnesinė alga.

„Galimybė pakeisti savo gyvenimą“, – skelbė reklama.

Tyrimas parodė, kad už socialinių tinklų ribų operacijos branduolį sudaro Vakarų technologijos. Pagrindinis verbavimo prekės ženklas buvo talpinamas serveryje Amsterdame, įvairios tinklo svetainės sukurtos pasitelkiant JAV ir Švedijos bendrovių dirbtinio intelekto įrankius, o potencialiems verbuotojams pildant paraiškas jų asmeninius duomenis rinko Austrijos bendrovės programinė įranga, po to informaciją perduodavusi į Rusiją.

„Už šio Vakarų sluoksnio slypi įprasti Rusijos komerciniai prieglobos paslaugų teikėjai, o už jų – nuo skundų apsaugotas prieglobos sluoksnis, sukurtas tam, kad atlaikytų skundus“, – rašė tyrėjai. Pasak jų, taip karas, parduodamas afrikiečiams, azijiečiams ir baltarusiams, yra reklamuojamas šalių, kurios viešai jam priešinasi, technologinėmis priemonėmis.

„Code for Africa“ teigė, kad Vakarų technologijų bendrovės galėtų lengvai pašalinti šių tinklų naudojamas paskyras, reklamas ir paslaugas, o daugelis verbavimo svetainių nė nesistengia slėpti savo veiklos. Organizacijos direktorius Justinas Arensteinas sakė, kad „Meta“ iki šiol pašalino daugiau kaip 300 su šiais verbuotojais susijusių reklaminių kampanijų.

Ieškant iš Europos Sąjungos (ES) teritorijos rusiškai tokių frazių kaip „sutartinė tarnyba“ ar „inžinieriaus sutartis užsieniečiams“, vartotojai tiesiogiai nukreipiami į verbavimo svetaines. Anglų kalba atliktos paieškos, pavyzdžiui, pagal frazę „įstoti į Rusijos kariuomenę užsieniečiui, teisėta, lengvatos, pilietybė“, taip pat gali nuvesti tiesiai į tokias svetaines.

Tyrėjai taip pat nustatė ryškų skirtumą tarp to, kaip „Google“ dirbtinio intelekto generuojamos paieškos santraukos pateikia informaciją apie šias schemas skirtingomis kalbomis. ES kalbomis perspėjimai apie riziką buvo rodomi aiškiai ir aukštai, o kitomis kalbomis jie buvo pateikiami gerokai žemiau.

„Google“ atstovas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Alexas McPhillipsas užginčijo kai kuriuos tyrimo teiginius, ypač informaciją, kad dauguma minėtų svetainių naudojo „Google“ reklamas. Vis dėlto jis teigė, kad bendrovė „aktyviai tiria“ visas ataskaitoje iškeltas aplinkybes.

„Turime griežtas taisykles ir sistemas, reglamentuojančias mūsų produktus, kurios sukurtos tam, kad apsaugotų žmones ir užtikrintų prieigą prie patikimos informacijos, o aptikę pažeidimų imamės vykdymo užtikrinimo veiksmų“, – sakė A. McPhillipsas.

„Meta“ atstovė Gabrielle Knipe teigė, kad bendrovės taisyklės draudžia reklamas, klaidinančias žmones dėl įsidarbinimo galimybių arba naudojančias apgaulingas taktikas žmonėms išvilioti.

„Mes ėmėmės veiksmų prieš pasidalytas reklamas, kurios, kaip nustatyta, pažeidė mūsų taisykles, ir apribojome pažeidimus padariusių kūrėjų galimybę toliau rodyti reklamas mūsų platformose“, – sakė ji.

Nepriklausomai patikrinto bendro užsienio verbuotojų skaičiaus nėra. Tačiau Ukrainos pareigūnai apskaičiavo, kad apie 1 700–1 800 žmonių iš 36 Afrikos šalių buvo užverbuoti kovoti Rusijos pusėje Ukrainoje.

Maskva neigia teiginius apie organizuotą verbavimą ir laikosi pozicijos, kad afrikiečiai į Rusijos pajėgas stojo savanoriškai. Klausimas jau pasiekė aukščiausią diplomatinį lygį: kovą Kenijos užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadi šį klausimą iškėlė per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o Pietų Afrikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, kaip pranešta, apie tai tiesiogiai kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Europos užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis Willas Brownas teigė, kad Maskva sukūrė didžiulę propagandos sistemą, nukreiptą į Afriką. Pasak jo, dešimtys tūkstančių botų, nuomonės formuotojų ir turinio rinkodaros specialistų kuria žemynui skirtą pasakojimą, kuriame Rusija vaizduojama kaip laisvės, suvereniteto ir Afrikos orumo gynėja.

„Iš pradžių manėme, kad ši propagandos sistema naudojama tik viešajai nuomonei keisti. Tačiau dabar aišku, kad sistema taip pat naudojama beviltiškoje padėtyje esančių jaunų vyrų gabenimui į fronto liniją“, – sakė W. Brownas.

Pasak jo, verbuojamiems žmonėms pasakojama apie rasinę prievartą, pavogtus pinigus ir tai, kad jie verčiami pasirašyti sutarčių, kurių nesupranta, o po savaitę trunkančių mokymų siunčiami į minų lauką. W. Brownas taip pat sakė, kad kai kurie užverbuoti asmenys susiduria su situacijomis, kai jiems sunku suprasti pasirašytų sutarčių sąlygas.

Jis pridūrė, kad ECFR neseniai atskirai nustatė reikšmingą tinklą, verbuojantį afrikietes darbui Rusijos bepiločių orlaivių ir ginklų gamyklose. Skelbimai pasirodė interneto forumuose ir net viešuose reklaminiuose stenduose didžiuosiuose Afrikos miestuose, tarp jų – Kenijos sostinėje Nairobyje.

„Kaip ir vyrai, jos yra apgaunamos ir įtraukiamos į šią veiklą“, – sakė W. Brownas. Jo teigimu, pabėgti moterims gali būti dar sunkiau, nes jos gali atsidurti toli nuo Afrikos ambasadų ir kitų galimų pagalbos šaltinių.